Nemiga
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nemiga – miego sutrikimas, pasireiškiantis negalėjimu užmigti ir/ar nekokybišku, sutrikusiu miegu.
Nemiga, kitaip insomnija, skirstoma į pirminę, kai nėra akivaizdžios identifikuojamos priežasties, ir antrinę, su galima įvardinti priežastimi.
[taisyti] Priežastys
Priežastys gali būti įvairios:
- Chroniškas kosulys, niežėjimas, fizinis skausmas;
- Emocijų perteklius, įtemptas galvojimas, nerimas, stresas, baimė;
- Stimuliuojančių medžiagų ar vaistų poveikis organizmui – arba jų poreikis;
- Nervų sistemos sutrikimai;
- Dehidratacija;
- Virškinimo sutrikimai;
- Per mažas nuovargis, fizinio aktyvumo trūkumas;
- Negalėjimas prisiderinti prie aplinkos (per šalta, per karšta, triukšmas);
[taisyti] Klasifikacija
Pagal pobūdį, nemiga skirstoma į:
- trumpalaikę, pasireiškiančia sutrikusiu miegu ne daugiau nei kelių savaičių laikotarpyje; tokią nemigą patiria daugelis žmonių, dėl rūpesčių, ar situacinio miego atidėliojimo (pvz., išvykus į kitą laiko juostą);
- stiprią, kai žmogus nekokybiškai miega laikotarpyje nuo trijų savaičių iki pusės metų;
- chronišką, sunkiausią forma, kai nemiga kankina beveik kasnakt bent mėnesį, kartais ilgiau.