Nerimas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nerimas - subjektyviai nemaloni emocinė būsena. Tai bloga nuojauta, įtampa, neramumas, kai laukiama vidinio ar išorinio pavojaus.
Nerimas paprastai skiriamas nuo baimės: nerimas yra pavojaus laukimas, kai pavojaus ištakos nežinomos, o baimė yra atsakas į atpažintą pavojų ar grėsmę. Priešingai nei baimę, nerimą kelia iracionalūs veiksniai, neturintys konkretaus stimulo. Dažnai nerimą patiriantis žmogus gali turėti fobiją.
Nerimo ir baimės požymiai yra tokie patys:
- motorinė įtampa
- padidėjęs vegetacinės sistemos aktyvumas
- sutrinka virškinimas
- pakyla kraujospūdis
- padažnėja kvėpavimas
- susirūpinimo kupinas laukimas, neapleidžia nerimą keliančios mintys
- nemiga
- sutrikusi dėmesio koncentracija
Nerimas gali atsirasti staiga ir pasireikšti kartu su panikos priepuoliais. Į somatinius požymius ar simptomus nukreiptas nerimas nulemia baimę susirgti ar įsitikinimą, kad jau sergama. Tokia nerimo forma vadinama hipochondrija.
Už nerimą organizme atsakingas yra hipokampas ir migdolinis kūnas.
[taisyti] Nuorodos
 |
Šis psichologinis straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
