Kraujospūdis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kraujospūdis – kraujo spaudimas (kraujo slėgis) į kraujagyslių sieneles. Normalus žmogaus kraujospūdis yra 120 mm Hg (sistolinis) ir 80 mm Hg (diastolinis), bet normos ribos priklauso nuo lyties ir amžiaus.
Skiriamas arterinis ir veninis kraujospūdis.
Arterinis kraujospūdis tiesiogiai priklauso nuo:
- širdies darbo – didėjant širdies sistoliniam tūriui, kraujospūdis didėja;
- kraujagyslių periferinio pasipriešinimo – jam didėjant, kraujospūdis didėja;
- kraujagyslių tonuso – didėjant tonusui, kraujo spaudimas didėja;
- cirkuliuojančio kraujo tūrio – jam didėjant, kraujospūdis taip pat didėja.
[taisyti] Padidėjusio kraujospūdžio gydymas
Dažnai padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija) gydomas įvairiais medicininiais preparatais, kurie praplečia žmogaus kraujagysles. Tokie preparatai paties kraujospūdžio padidėjimo neišgydo, o jį kuriam laikui sumažina.
Rekomenduojama padidėjusį kraujospūdį gydyti ne medikamentais, o sveika ir subalansuota mityba bei fiziniu aktyvumu, kadangi kraujospūdis kyla dėl kraujagyslių užkalkėjimo arba jų sienelių elastingumo sumažėjimo.
Nederėtų pamiršti, kad kraujospūdis – normali organizmo reakcija į kraujagyslių pokyčius ir jeigu jis nesiekia kritinės ribos, tai jį mažinti medicininiais preparatais nederėtų.