Teismo dienos karas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Teismo dienos karas – Izraelio karas su Egipto ir Sirijos koalicija 1973 m. (dar žinoma, kaip spalio ar ramadano karas; hebr. יום הכיפורים, Milkhemet Yom HaKipurim, arab. حرب تشرين, ħarb Tishrin), truko nuo spalio 6 d. iki 22/24 d. Karas prasidėjo per Yom Kipuro žydų šventę per netikėtą susijungusių Egipto ir Sirijos jėgų ataką. Jos užėmė Sinajaus pusiasalį ir Golano aukštumas, kuriuos Izraelis valdė nuo 1967 m. po Šešių dienų karo.
Egiptiečiai ir sirai judėjo pirmyn per pirmas 48 valandas, paskui iniciatyva perėjo Izraelio pusėn. Antrą karo savaitę sirai buvo išstumti iš visų Golano aukštumų. Sinajuje Izraelis puolė į vietą tarp armijų, kurios buvo peržengusios Sueco kanalą (kur buvo sena ugnies nutraukimo linija) ir taip paliko jas be tiekimo.
Turinys |
[taisyti] Pradžia
Egipto prezidentas Gamalas Abdelas Naseras mirė 1970 m. rugsėjo mėnesį. Jo įpėdinis Anvaras Sadatas, nusprendė kautis su Izraeliu ir atgauti 1967 m. prarastas teritorijas. Bendras su Sirija Izraelio atakos planas buvo pavadintas Badro operacija (arab. „pilnas mėnulis“).
- Izraelio pajėgos: 415 tūkst. kareivių, 1,5 tūkst. tankų, 3 tūkst. šarvuotų transporterių, 945 skyrių, 561 lėktuvas, 84 sraigtasparniai ir 38 karinių objektų. Karo vadai – Mošė Dajanas, Davidas Elazaras, Arielis Šaronas, Šmuelas Gonenas ir Benjaminas Peledas.
- Egipto pajėgos: 800 tūkst. kareivių (panaudojo 300 tūkst.), 2,4 tūkst. tankų, 2,4 tūkst. šarvuotų transporterių, 1120 dalinių, 690 lėktuvų, 161 sraigtasparnis ir 104 karinių apskričių.
- Sirijos pajėgos: 150 tūkst. kareivių (panaudojo 60 tūkst.), 1,4 tūkst. tankų, 900 šarvuotų transporterių, 600 dalinių, 350 lėktuvų, 36 sraigtasparniai ir 21 karinių apskričių.
- Irako pajėgos: 60 tūkst. kareivių, 700 tankų, 500 šarvuotų transporterių, 200 dalinių, 73 lėktuvai.
[taisyti] Kariniai veiksmai
Egiptas ir Sirija pabandė karine jėga atgauti teritorijas, užimtas Izraelio. Jų armijos pradėjo koordinuotą ataką 1973 m. spalio 6 d., žydų šventės Yom Kipuro metu, pastaroji sutapo su musulmoniškos ramadano švente. Sirų pajėgos atakavo fortus, esančius Golano aukštumose, tuo pačiu metu egiptiečiai atakavo fortus, esančius prie Sueco kanalo ir Sinajaus pusiasalyje. Izraelio armija patyrė didelių nuostolių. Po dviejų savaičių mūšių, kai JAV oro keliu Izraeliui pradėjo tiekti amuniciją, Izraelis nustūmė arabus į jų pradines pozicijas.
[taisyti] Nuostoliai
Pagal Izraelio duomenis, per mūšius žuvo 2 656 ir buvo sužeista 7 250 kareivių. Į nelaisvę papuolė 295, iš kurių 231 egiptiečiams, 32 sirams ir 2 libaniečiams. Izraelis į nelaisvę paėmė 8783 priešininkus, tame tarpe 8 372 egiptiečius. Visi belaisviai buvo iškeisti 1974 m. viduryje. Pagal arabų duomenis, žuvo 8 528 ir buvo sužeista 19 540 kareivių, pagal izraeliečių skaičiavimus žuvo apie 15 tūkst. ir sužeista 35 tūkstančiai arabų kareivių.
[taisyti] Epilogas
Spalio 22 d. paskelbta apie ugnies nutraukimą, bet visuomenė labai pasipiktino. Blogu pasirengimu apkaltintas gynybos ministras Mošė Dajanas ir pareikalauta jo atsistatydinimo. Aukščiausio teismo pirmininkas sudarė komisiją ištirti vadovo veiksmus karo metu. Komisija vertino štabo vadovo veiksmus, bet nedrįso atstatydinti Dajaną. Po žuvusiųjų kareivių laidojimo metinių, kurių metu žuvusių kareivių tėvai pavadino Dajaną jų sūnų žudiku, Dajanas 1974 m. padavė atsistatydinimo pareiškimą Izraelio premjerei Goldai Meir.
Egipte ir Sirijoje karas buvo laikomas pergale. Nepereinama Bar Lev gynybos linija buvo pralaužta, Izraelio aviacija patyrė didelių nuostolių bei įrodė, kad Izraelio armijos yra įveikiama. Derybose su Sirija ir Egiptu, kurioms vadovavo amerikiečių sekretorius Henris Kisindžeris, Izraelis turėjo atsisakyti kai kurių anksčiau ginčytinų teritorijų, kol nebus sudaryta plačiai žinoma taikos sutartis, kurios siekė TSRS ir JAV vadovaujama Artimųjų rytų taikos konferencija.
