Sekminės
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sekminės yra švenčiamos krikščioniškoje ir pagonių tradicijoje.
Krikščionybėje – tai Šventosios Dvasios nužengimo į žemę Sekminių dieną šventė. Šis įvykis yra aprašytas Biblijoje, Apaštalų darbų knygoje 2 skyriuje. Yra laikoma, jog iki tol Šventoji Dvasia buvo tik ant atskirų Dievo pateptųjų žmonių, pvz pranašų, karalių. Nuo Sekminių dienos, Šventoji Dvasia apsigyvena kiekviename tikinčiajame.
Pagonybėje – (Beržų garbinimo šventė) – šventė, švenčiama sekmą (septintą) savaitę po Velykų. Jos metu garbinama gamta – augalija bei naminiai gyvuliai[reikalinga citata].
Ypatingas dėmesys suteikiamas jauniems berželiams, kurie senovės baltų tikėjime laikyti žmogaus ir gyvūnijos proteviu. Beržas simbolizavo Visatos amžinumą, gimimą, mirtį ir atgimimą, taip pat ir visą pasaulį (šakos - dangų, kamienas – žemę, šaknys – požemį).
