Rusijos valstybinis Imanuelio Kanto universitetas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rusijos valstybinis Imanuelio Kanto universitetas (Российский государственный университет имени Иммануила Канта) – aukštoji mokykla, veikianti Kaliningrade, Rusijoje.
Nuo perestrojkos laikų universitetas deklaruoja, kad tęsia senojo Karaliaučiaus (Kionigsbergo) Albertinos universiteto gyvavusio 1544–1945 m. tradicijas. 1948–1967 m. žinomas kaip Valstybinis Kaliningrado pedagoginis institutas. Nuo 1967 m. – Valstybinis Kaliningrado universitetas. 2005 m. pavadintas Prūsijos filosofo Imanuelio Kanto vardu.
Turinys |
[taisyti] Fakultetai
- Biologijos
- Geografijos ir geoekologijos
- Istorijos
- Matematikos
- Pedagogikos ir psichologijos
- Lingvistikos ir tarpkultūrinės komunikacijos
- Slavų filologijos ir žurnalistikos
- Fizikos
- Kūno kultūros ir sporto
- Chemijos
- Ekonomikos
- Teisės
[taisyti] Istorija
1542 m. Prūsijos kunigaikštis Albrechtas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero dukters sūnus, įkūrė aukštesniąją mokyklą – partikuliarą dvasininkams rengti. Jos vedėju tapo kunigaikščio patarėjas Abraomas Kulvietis, kuris panašią mokyklą buvo įsteigęs ir Vilniuje. Iš šios mokyklos išaugo tuometinis Kionigsbergo (Karaliaučiaus) Albertinos universitetas, o Abraomas Kulvietis tapo šio universiteto hebrajų ir graikų kalbų profesoriumi.
Universitetas iškilmingai atidarytas 1544 m. rugpjūčio 14 d. Knypavos saloje pastatytame pastate, kuris kartu su katedros mokykla sudarė uždarą ansamblį su vartais į Šv. Petro aikštę. Čia universitetas veikė iki 1861 m., kai gavo naujus rūmus Šteindamo rajone. Naujasis itališkojo renesanso stiliaus Kionigsbergo universiteto pastatas Paradų aikštėje pastatytas pagal Augusto Štiulerio projektą 1861-1862 m. 1944 m. rugpjūčio 30 d. britų aviacijos antskrydžių metu Kionigsbergo universitetas ir Zoologijos institutas bei greta buvęs Zoologijos muziejus susprogdinti.
Universitete iš pradžių buvo įsteigtos 4 katedros: Teologijos, Teisės, Medicinos ir Laisvųjų menų.
[taisyti] Universitetas ir Lietuva
Teologijos fakultetas tapo Mažosios Lietuvos liuteronybės židiniu. Vienas iš pirmųjų jo studentų Martynas Mažvydas parašė liuteroniškojo tikėjimo santrauką – Katekizmą, taip pat pirmąją liuteronišką liturgiją lietuvių kalba, išvertė pirmąsias giesmes. Reformacijos tikslas buvo šviesti liaudį, kad toji pati galėtų skaityti Šventąjį Raštą, todėl kunigas Jonas Bretkūnas išvertė Bibliją į lietuvių kalbą.
1718 m. atidaryta Lietuvių kalbos katedra.
[taisyti] Rektoriai
- Georgas Mylius
- Johanas Papius
- Georgas Voseginas
- Baltazaras Tilenius
- 1749-1753 – Reinholdas Friedrichas fon Zame
- 1768-1788 – Imanuelis Kantas
- Liudvikas Rėza
- 1918-1921 – Adalbertas Becenbergeris
- 1934-1937 – Jurgis Gerulis
- 1940-1944 – Giocas fon Zelle – paskutinysis vokiškojo universiteto rektorius
- 1999 – Andrejus Pavlovičius Klemeševas (Андрей Павлович Клемешев).
[taisyti] Profesoriai
- Karl Ernst von Baer
- Eduard Baumgarten (1898-1992?), filosofija ir sociologija
- Friedrich Wilhelm Bessel (1784-1846), astronomija
- Adalbertas Becenbergeris (1851-1922),
aktyvus Lietuvių literatūros draugijos, lietuvių kalbos ir senovės tyrėjas, baltistikos pradininkas - Peter von Bohlen (1796-1840), orientalistika
- Erich Caspar, istorija
- Simonas Dachas
- Heinrich Eduard Dirksen (1790-1868)
- Heinrich Wilhelm Dove (1803-1879), fizika
- Wilhelm Drumann, istorija
- Johann Gottlieb Fichte (1762-1814), filosofija
- Jurgis Gerulis (Georg Gerullis) (1888-1945), teologija, dialektologija
- Karl Gottfried Hagen (1749-1829), zoologija, botanika, mineralogija, fizika, chemija
- Christoph Hartknoch (1644-1687), istorija
- Hermann von Helmholtz
- Albert Hensel (1895-1933), valstybės teisė
- Johann Friedrich Herbart (1776-1841), pedagogika
- Johann Gottfried Herder
- Davidas Hilbertas (1862-1943), matematika
- Ernst Theodor Amadeus Hoffman
- Karl Dietrich Hüllmann, istorija
- Carl Gustav Jakob Jacobi (1804-1851), matematika
- Imanuelis Kantas (1724-1804), filosofija
- Gustav Robert Kirchhoff (1824-1887), fizika
- Jonas Kirtoforas
- Otto Koehler, (1889-1974), zoologija
- Christian Jakob Kraus (1753-1807) filosofija, ekonomika
- Fridrichas Kuršaitis (Friedrich Kurschat) (1806-1884), lituanistika
1836-1844 m. studijavo universitete, nuo 1865 m. tapo universiteto profesoriumi. Sudarė didžiausią XIX amžiaus vokiečių-lietuvių ir lietuvių-vokiečių kalbų žodyną, bei lietuvių kalbos gramatiką. - Abraomas Kulvietis (Culvensis) (1510-1545)
- Jonas Jokūbas Kvantas (1721-1740), teologijos profesorius
rūpinosi Šv. Rašto ir kitų religinių knygų vertimu į lietuvių kalbą, bei jų išleidimu. - Karl Konrad Friedrich Wilhelm Lachmann, filologija
- Karl Ludwig Lehrs (1802-1878), filologija
- Christian August Lobeck, filologija
- Konrad Lorenz (1903-1989), menas, Nobelio premija
- Matias Menius (1544-1601), astronomija
- Hermanas Minkovskis
studijavo, o vėliau dėstė universitete. - Christian Friedrich Mühlenbruch, teisė
- Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann (1811-1881), baltistika
- Carl Gottfried Neumann
- Franz Ernst Neumann, fizika
- Stanislovas Rapolionis (Rapagelanus) (1485-1545), teologijos katedros vedėjas.
Vedė disputus, aiškino Bibliją, dėstė hebrajų kalbą. - Liudvikas Rėza (1776-1860),
- Friedrich Julius Richelot (1808-1875), matematika
- Hans Rothfels (1891-1976), istorija
- Georg Sabinus (1508-1560)
- Reinhold Friedrich von Sahme (1682-1753)
- Carl Gustav Sanio (1832-1891), botanika
- Friedrich Wilhelm Schubert (1799-1868), istorija
- August Friedrich Schweigger
- Götz von Selle
- Johann Severin Vater, baltistika
- Eduard Martin Sigismund von Simson (1810-1899), teisė
- Johannes Voigt, istorija
- Karlas Ernstas Vagneris (1827-1871), medicina
[taisyti] Kunigai
- Jonas Tartyla – Šv.Mikalojaus (1531-1536) Šteindamo bažnyčios klebonas.
Pradėjo laikyti pamaldas lietuviškai. - Baltramiejus Vilentas – Šteindamo bažnyčios klebonas, religinės literatūros vertėjas.
[taisyti] Studentai
- Martynas Mažvydas
į tuometinį Kionigsbergą (Karaliaučių) atvyko 1546 m. kunigaikščio Albrechto kvietimu. 1547 m. studijuodamas parengė pirmają lietuvišką knygą „Katechizmusa prasty žadei“. 1548 m. bakalauro laipsniu baigė Kionisbergo (Karaliaučiaus) Albertinos universitetą. 1549 m. paskirtas kunigu į Ragainę. - Bernardas Andersonas
- Jonas Berendas
- Jonas Berentas
- Georgas Beselmanas
- Zacharijas Blotnas (jaunesnysis)
- Zacharijas Blotnas (vyresnysis)
- Jonas Bretkūnas
- Jokūbas Brodovskis
- Vilius Bruožis
- Karolis Eduardas Cigleris
- Kristupas Cintijus
- Rudolfas Andrius Cipelis
- Samuelis Teodoras Cipelis
- Eduardas Jokūbas Daukša
- Kristijonas Donelaitis
- Viktoras Falkenhanas
- Vilius Gaigalaitis
- Jonas Yčas
- Jurgis Zablockis
- Stanislovas Marcijanas Musa
- Dovas Zaunius
- Hermanas Zudermanas
