Fridrichas Kuršaitis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Fridrichas Kuršaitis (vok. Friedrich Kurschat, (1806 m. balandžio 24 d. Noragėliai, Pakalnės apskritis, dab. Motylkovas, Slavsko rajonas) – 1884 m. rugpjūčio 23 d. Krantas, dab. Zelenogradskas, (Kuršių nerija), palaidotas Karaliaučiuje) – Mažosios Lietuvos spaudos darbuotojas, kalbininkas, žodynininkas, kultūros veikėjas, evangelikų liuteronų kunigas, religinių raštų rengėjas, Karaliaučiaus universiteto profesorius.
Turinys |
[taisyti] Biografija
Baigė Elbingo gimnaziją, 1836–1844 m. studijavo Karaliaučiaus universitete, lankė M.L.G. Rėzos vadovaujamą lietuvių kalbos seminarą. 1844 m. įšventintas kunigu. 1841–1883 m. lietuvių kalbos seminaro vadovas. Nuo 1865 m. Karaliaučiaus universiteto profesorius, 1875 m. filosofijos garbės daktaras ir laisvųjų menų magistras. 1882 m. Čekijos mokslų draugijos narys korespondentas.[1]
1849–1880 m. redagavo laikraščius „Keleivis iš Karaliaučiaus“,1875–1880 m. „Nusidavimai“.
[taisyti] Bažnytinė veikla
Perredagavo ir sukirčiavo oficialiojo giesmyno 1841 m. leidimą, vertė bei perkūrinėjo giesmes, parengdamas jų rinkinius mokykloms (1853 m.), kariuomenei (1854 m.). 1841 m. naujai išvertė Martyno Liuterio „Mažąjį katekizmą“, 1853 m. išleido „Augsburgo išpažinimą“, taisė 1853 m. „Biblijos“, 1865 m. „Naujojo testamento“ leidimus, 1864 m. parašė istorinę Biblijos lietuvių kalba rengimo apžvalgą. Į lietuvių kalbą išvertė blaivybę propaguojančių knygelių, giesmių, pats jas kūrė, sudarė ir išleido giesmynų.
[taisyti] Mokslinė veikla
1843 m. pakartotinai išleido Liudviko Rėzos „Dainas“, 1843–1849 m. parengė ir išleido „Lietuvių kalbos tyrinėjimus“, skirtus Karaliaučiaus universiteto lietuvių kalbos seminaro studentams. Pirmoji dalis skirta būdingiausiems vokiečių ir lietuvių kalbų prielinksniams, antrojoje, „Lietuvių kalbos garsų ir kirčio mokslas“ (Laut-und Tonlehre der littauischen Sprache) pirmą kartą išsamiai aprašė lietuvių kalbos garsus ir priegaidės, nustatė keturias daiktavardžių kirčiuotes.
Svarbiausias veikalas - „Lietuvių kalbos gramatika“ (Grammatik der littauischen Sprache, 1876 m.) . Iki J. Jablonskio išsamiausiai aprašė lietuvių kalbos struktūrą, nurodė lietuvių kalbos ribas, vietą indoeuropiečių kalbų šeimoje, santykius su prūsų ir latvių kalbomis, pateikė nemažai Mažosios Lietuvos tarmių pavyzdžių. Jo priegaidžių ženklai - akūtas, cirkumfleksas, gravis vartojami ir dabar. Kaip priedas prie gramatikos pridėtas skyrelis apie lietuvių liaudies dainas, paskelbtos 25 dainos su melodijomis.
Važinėdamas po Lietuvą rinko lietuvių kalbos žodžius. Jam padėjo Simonas Daukantas, Motiejus Valančius, Antanas Baranauskas ir daugelis kitų lietuvių kalbos žinovų. Sukaupęs gausią medžiagą, 1870–1883 m. sudarė 2-jų dalių vokiečių–lietuvių ir lietuvių–vokiečių kalbų žodyną „Wörterbuch der littauischen Sprache“. (I d. Deutsch-littauisches Wörterbuch, 2 t., 1870-1874; II d. Littauisch-deutsches Wörterbuch, 1883 m.) Jam duomenis rinko iš Mažosios Lietuvos lietuvių gyvosios kalbos ir spausdintų šaltinių. Tekstas sukirčiuotas, antroje dalyje laužtiniuose skliaustuose surašyti žodžiai, dėl kurių autentiškumo jis nebuvo tikras.
Laikomas vienu lietuvių kalbos rašybos kūrėjų. Lietuvių kalbos leksikografijai ir ypač akcentologijai reikšmingais savo darbais padėjo mokslinius pagrindus lituanistiniams tyrinėjimams. Tačiau, amžininkų nuomone, nepajudino nei piršto, kad lietuvių kalba Mažojoje Lietuvoje išliktų gyva. Būdamas monarchistas, konservatyvių pažiūrų žmogus, nerėmė lietuvių tautinio atgimimo nei Mažojoje, nei Didžiojoje Lietuvoje, bet jo veikla pristabdė Mažosios Lietuvos lietuvių nutautimą. Jo darbus pratęsė sūnėnas Aleksandras Kuršaitis.
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ Algirdas Sabaliauskas Visuotinė lietuvių enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. T.11: Kremacija-Lenzo taisyklė., 317 psl.
- Fridricho Kuršaičio autobiografija. Žmonės ir kalba. Vilnius 1977
- Duomenys F. Kuršaičio biografijai (parengė V. Drotvinas). Lietuvių kalbotyros klausimai, 1961.
