Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Rentgeno spinduliai tai yra elektromagnetinės bangos, kurių bangos ilgis yra 10 - 0,01 nm, dažnis nuo 30 iki 30 000 PHz (1 PHz = 10¹⁵ Hercų). Fotonų energija – 0,1 - 100 keV. (Šie skaičiai įvairiuose literatūros šaltiniuose gali šiek tiek skirtis, nes ribos nėra griežtai apibrėžtos). Rentgeno diapazonas dar skirstomas į minkštą (mažiausios energijos) ir kietą (didžiausios energijos) rentgeno spinduliavimą.

[taisyti] Rentgeno spindulių gavimas

Rentgeno spinduliai gaunami rentgeno aparatuose panaudojant įgreitintus elektronus. Dideliu greičiu atsitrenkę į anodą, jie savo judėjimo energijos nedidelę dalį (0,1% – 5%) išspinduliuoja rentgeno spindulių pavidalu.

Astronomijoje rentgeno spinduliai susidaro labai aukš­tos temperatūros (1–100 milijonų K) plazmoje, sąveikaujant didelės energijos elektronams su magnetiniu lauku (sinchrotroninis spinduliavimas) arba didelės energijos elektronams su mažos energijos fotonais (Komptono reiškinys).

[taisyti] Rentgeno spindulių panaudojimas

• Medicinoje rentgeno spinduliai naudojami diagnostikoje ir terapijoje.
• Fizikoje ir technikoje jie naudojami kristalinių medžiagų struktūrai tirti.
• Astronomijoje rentgeno diapazonas suteikia informacijos apie didelių energijų procesus, vykstančius aktyvių galaktikų branduoliuose, akreciniuose diskuose.

[taisyti] Rentgeno spindulių poveikis

Rentgeno spinduliai yra jonizuojančios spinduliuotės rūšis, todėl yra kenksmingi žmogui ir elektroniniams prietaisams.