Perpelė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Alosa fallax | ||||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Perpelė (Alosa fallax) |
||||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||
 FishBase |
Perpelė (Alosa fallax, vok. Finten) – silkinių (Clupeidae) šeimos žuvis. Savo išvaizda panaši į silkę. Uodegos pelekas ilgas, giliai įkirptas, jo pamatą dengia pora pailgėjusių žvynų. Ant pilvo žvynai sudaro briauną. Žiotys galinės. Nugara melsvai violetinė, šonai ir pilvas sudaro briauną. Žiotys galinės. Nugara melsvai violetinė, šonai ir pilvas sidabriški. Išilgai šonų tęsiasi eilė tamsių dėmių, kurios ryškesnės ir didesnės prie galvos.
Šios migruojančios žuvys gyvena Europos pakraščiuose nuo Pirėnų pusiasalio iki Norvegijos krantų. Neršti atplaukia į Baltijos jūros baseino pietinio ir rytinio pakraščių upes: Elbę, Oderį, Vyslą, Nemuną, Dauguvą, Nevą. Airijoje ir Italijoje yra gėlavandenių perpelių populiacijų. Paaugę jaunikliai rudenį išplaukia per Baltijos jūrą toliau į Šiaurės jūrą bei Atlanto vandenyną. Jūroje laikosi netoli krantų.
Užauga iki 60 cm ilgio ir 1,5 kg svorio. Dažniausiai sužvejojamos 5-6 metų amžiaus, 30-35 cm ilgio žuvys. Į Kuršių marias subrendusios perpelės atplaukia gegužės mėn. Neršia į Kuršių marias įtekančių upių žiotyse. Po neršto grįžta atgal į jūrą.
Suaugusios perpelės – vertingos verslinės žuvys. Perpelė įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą, laikoma 1-os kategorijos rūšimi (išnykstanti rūšis). Draudžiama gaudyti ištisus metus visais žvejybos įrankiais.
