Minosvaidis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šveicariškas 81 mm minosvaidis ir jo šaudmenys

Kareivis užtaiso JAV 60 mm minosvaidį M224, sveriantį 21,11 kg.

Minosvaidis (angl. mortar, rus. миномет) – lengvi, paprastai lygiavamzdžiai pabūklai, šaudantys stačia trajektorija specialiais plunksnomis stabilizuotais sviediniais (minosvaidžio minos), paprastai užtaisomi įleidžiant minas pro vamzdžio žiotis. Minosvaidžiai – vieninteliai pro žiotis užtaisomi šių laikų pabūklai.

Vamzdžio pakilimo kampas 45–85°. Tačiau kai kurie gali šaudyti beveik horizontaliai, pvz., rusiško automatinio minosvaidžio „Vasiliok“ pakilimo kampas šaudant nuo -1° iki +85°.

Minosvaidžiai pagal kalibrą paprastai skirstomi į lengvuosius minosvaidžius (iki 60 mm), vidutinius minosvaidžius (60–120 mm) ir sunkiuosius minosvaidžius (>120 mm);

Minosvaidžiai priskiriami lengvajai artilerijai. Minosvaidžių pirmtakai buvo mortyros (angliškai irgi vadinamos mortar), dar nuo XIV a. žinomi artilerijos pabūklai. Pirmieji minosvaidžiai sukurti ir Rusijos kariuomenės naudoti 1904-1905 m. Rusijos-Japonijos kare. Juos plačiai ėmė naudoti Pirmajame pasauliniame kare kaip ginklą, labai tinkamą apkasų karui.

[taisyti] Minosvaidžio sandara

Vidutinį minosvaidį sudaro:

atraminė plokštė, kuri remiasi į gruntą ir sudaro atramą vamzdžio uoksui.
vamzdis. Ant minosvaidžio vamzdžio paprastai būna įtaisas, saugantis nuo neiššovusio minosvaidžio užtaisymo kita mina. Jei į vamzdį įleidžiama antra mina, kai pirmoji dar neišlėkė iš vamzdžio, minos paprastai sprogsta minosvaidžio vamzdyje.
stovas (dvikojis lafetas) – dažnai dvišaka koja, kuri turi įsriegtą dalį. Sukant specialią rankeną keičiamas vamzdžio pakilimo kampas iš šaudymo nuotolis. Stovas turi ir taikiklį, kuriuo nustatoma kryptis į taikinį.

Sunkieji minosvaidžiai turi dar važiuoklę, sudarytą iš rėmos su lingėmis ir ratais. Toks minosvaidis galis būti stumiamas rankomis ar velkamas prikabinus prie automobilio ar šarvuočio. Leidžiamas minosvaidžio vilkimo greitis asfaltuotu keliu – iki 60 km/val., vieškeliu – iki 45 km/val., lauko keliais ir be kelių – kaip greitai važiuoja vilkikas.

[taisyti] Minosvaidžių minos

81 mm minos

Minos dažniausiai būna verpstės formos (maždaug pradedant nuo 80 mm kalibro), rečiau cilindro formos (iki 80 mm kalibro), uodeginės dalis paprastai pailginta, sudaro stiebelį, kuris baigiasi plunksnotu stabilizatoriumi. Stabilizatoriaus stiebelyje yra pagrindinis sviedžiamasis užtaisas, ant stiebelio – papildomas užtaisas, kuris nuimamas, kai šaudoma į artimus taikinius. Stiebelio gale yra kapsulė, kurią trenkus mina iššaunama.

[taisyti] Minų tipai

Minosvaidžių minos būna:

Brizantinės. Užtaisytos sprogstamąja medžiaga, sprogimo tipas priklauso nuo sprogdiklio:
- Skeveldrinis sprogimas – mina sprogsta vos atsitrenkusi į paviršių.
- Fugasinis sprogimas – mina sprogsta uždelsdama, per tą laiką ji gali prasiskverbti į gruntą, pramušti lengvą priedangą.
- Šrapnelio tipo sprogimas – miną ore susprogdina nuotolinis sprogdiklis.
Dūminės. Užpildyta mišiniu, kuris degdamas sudaro tirštą dūmų uždangą. Baltuoju fosforu užpildytos minos kartu veikia ir kaip padegamosios (pvz., JAV 60 mm mina M302).
Cheminės minos. Užpildytos kovinėmis nuodingosiomis medžiagomis. Šiais laikais, uždraudus cheminį ginklą, tokios minos nebenaudojamos.
Šviečiamosios. Minai pasiekus numatytą didelį aukštį nuotolinis sprogdiklis padega šviečiamąjį mišinį, ir šviečianti mina parašiutu leidžiasi žemyn (pvz., JAV 60 mm mina M83A3).
Branduolinės minos. Gamintos 240 mm minosvaidžiams (Rusijos minosvaidis 2S4 „Tiulpan“)
Prieštankinės. Tai labiausiai šiuolaikinis minų variantas. Krisdamos minos netoli būsimos kritimo vietos aptinka priešo šarvuotąją techniką (tankus, šarvuočius) ir nusitaiko į juos. Kadangi net ir tankų viršutinis šarvas būna plonas, mina pramuša šarvą ir sunaikina taikinį. Šios minos turi taikinių aptikimo ir vairavimo sistemas. Tokios minos pavyzdys yra Švedijos kompanijos Saab Bofors Dynamics gaminamas 120 mm minosvaidžių šaudmuo STRIX^[1] ^[2]. Jo mina nusitaikymui naudoja IR jutiklius ir šoninio valdymo varikliukus. Šias minas naudoja Švedijos ir Šveicarijos armijos.

[taisyti] Šaudymas

Minosvaidis pastatomas ant grunto, jo vamzdis nukreipiamas į taikinio pusę. Vamzdžio pakreipimo kampas (derinant su papildomo sviedžiamojo užtaiso buvimu) lemia nuotolį, kiek lėks mina.
Minosvaidžiai, kurių kalibras neviršija 120 mm, šaudo miną uodega pirmyn įleidžiant į minosvaidžio vamzdį. Mina slysta žemyn ir, pasiekusi vamzdžio apačią, kapsule, kuri yra stabilizatoriaus stiebelio gale, atsitrenkia į specialų daužiklį. Sprogdama kapsulė padega sviedžiamąjį užtaisą, kurio parako dujos išsviedžia miną lauk iš vamzdžio. Labai stambaus kalibro minosvaidžiai (160 mm ir 240 mm) turi ilgus vamzdžius ir sunkias minas (160 mm minos masė ~41 kg; paprastos 240 mm minos - 130 kg, minos su reaktyviniu varikliu - 228 kg), todėl šis šaudymo būdas netinka - pernelyg nepatogu aukštai kelti sunkias minas. Šie minosvaidžiai užtaisomi pro vamzdžio drūtgalį.

[taisyti] Mobilumas

Izraelio savaeigis 160 mm minosvaidis Makmat

Mažo kalibro minosvaidžius nesunkiai paneša vienas žmogus. Pvz., 1941 m. TSRS Raudonoji Armija ginkluotėje turėjo 37 mm minosvaidį-kastuvą ^[3], kuris svėrė 1,5 kg (tiesa, jo efektyvumas buvo labai menkas). 50 mm minosvaidžiai paprastai sveria apie 9-14 kg.

Vidutinio kalibro (pvz., 81 mm) minosvaidžiai, sveriantys 50-60 kg, dažnai išardomi į tris dalis (plokštė, vamzdis, stovas), kurias perneša trys minosvaidininkai.

Šiais laikais vidutiniai ar stambaus kalibro minosvaidžiai dažnai įtaisomi šarvuotuosiuose transporteriuose, kurie perveža tiek kovai parengtą minosvaidį, tiek minų atsargą (pvz., TSRS-Rusijos savaeigis minosvaidis 2S4 Tiulpan ('Tulpė')^[4] ^[5]). Šarvuočiui tereikia sustoti, atidarytą liuką ir susiorientuoti, kur taikinys. Kai kurie stambaus kalibro minosvaidžiai turi ratinį lafetą (tai ypač būdinga TSRS, dabar – Rusijos stambaus kalibro minosvaidžiams).

[taisyti] Minosvaidžių tipai

Automatinis minosvaidis (angl. automatic mortar, rus. автоматический миномет) – minosvaidis, kuriam šaunant šūvio parako dujų energija panaudojama minosvaidžiui iš naujo užtaisyti ir iššauti. Pvz., TSRS ir Rusijos minosvaidis „Vasiliok“ ('Rugiagėlė')^[6] ^[7].
Begarsis minosvaidis (angl. noiseless mortar, rus. бесшумный миномет) - minosvaidis, naudojantis specialius šaudmenis, kurie leidžia šaudyti praktiškai be garso. Pvz., rusiškas 2B25 ^[8]
Cheminis minosvaidis (angl. chemical mortar; rus. химический миномет) - minosvaidis, pritaikytas šaudyti ir cheminėmis (o taip pat padegamosiomis, dūminėmis minomis). Pvz., JAV 107 mm (4,2 colio) minosvaidis M2. ^[9]
Graižtvinis minosvaidis (angl. rifled mortar; rus. нарезной миномет) - vamzdis turi graižtvas. Pvz., JAV 107 mm (4,2 colio) minosvaidis M30. ^[10]
Savaeigis minosvaidis (angl. mobile mortar; self-propelled mortar; rus. самоходный миномет) - kovos mašina, sudaryta iš ratinės ar vikšrinės mašinos, kurioje įtaisytas pagrindinis ginklas - minosvaidis. Kartais gali būti papildomas kulkosvaidis savigynai. Pvz., Rusijos 2S4 Tiulpan, JAV M106A1^[11] ^[12].
Reaktyvinis minosvaidis (rus. реактивный миномёт) - TSRS ir Rusijoje naudotas pavadinimas salviniams raketiniams įrenginiams (daug kam žinomiems kaip „Katiušos“).

[taisyti] Minosvaidžiai Lietuvos kariuomenėje

Tarpukario Lietuvos kariuomenės ginkluotėje buvo 81 mm švedų ir suomių gamybos minosvaidžiai. Švediško 81,4 mm „Stokes-Brandt m/29“ minosvaidžio kovinė masė buvo 60 kg, minos masė – 3,5 kg, pradinis minos greitis 190 m/s, didžiausias šaudymo nuotolis 2,9 km, šaudymo sparta 15–18 šūvių/min. (šis minosvaidis tebėra Švedijos kariuomenės ginkluotėje).

2006 m. Lietuvos kariuomenė turėjo^[13] ^[14]:

120 mm minosvaidžių 2B11 (Bulgarija) - 20 vnt.
120 mm minosvaidžių M1982 (Čekija) - 24 vnt.
120 mm minosvaidžių M38/43 (Lenkija) - 11 vnt.
120 mm minosvaidžių M41D (Švedija) - 12 vnt.
120 mm minosvaidžių MRS 120-2ZUB „Tampella“ (M113 bazėje) (Vokietija)^[15] - 42 vnt.