Fosforas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Fosforas (P) | |
---|---|
Periodinė grupė |
Nemetalas |
Atomo numeris | 15 |
Išvaizda | |
Atomo savybės | |
Atominė masė (Molinė masė) |
30,973761(2) а.m.v. (g/mol) |
Atomo spindulys |
128 pm |
Jonizacijos energija (pirmas elektronas) |
1011,8 kJ/mol (eV) |
Elektronų konfigūracija |
[Ne] 3s2 3p3 |
Cheminės savybės | |
Kovalentinis spindulys |
106 pm |
Jono spindulys |
? pm |
Elektroneigiamumas |
2,19 (pagal Paulingą) |
Elektrodo potencialas |
? |
Oksidacijos laipsniai |
-3;+3;+5 |
Termodinaminės savybės | |
Tankis |
1,82 g/cm³ |
Šiluminė talpa |
? J/(K·mol) |
Šiluminis laidumas |
0,235 W/(m·K) |
Lydymosi temperatūra |
317,3 K |
Lydymosi šiluma |
0,63 kJ/mol |
Virimo temperatūra |
553 K |
Garavimo šiluma |
12,4 kJ/mol |
Molinis tūris |
17,02 cm³/mol |
Kristalinė gardelė | |
Kristalinė gardelė |
? |
Gardelės periodas |
? Å |
Fosforas – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas P, eilės numeris 15.
Vienintelis stabilus izotopas yra 31P.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Baltasis (geltonasis) fosforas tamsoje aiškiai šviečia. Ši savybė leido 1669 m. Hamburgo alchemikui ir vaistininkui Hennig Brand bei jo padėjėjui Kunckel atrasti šį elementą, todėl jis atitinkamai ir pavadintas: graikų k. phos – šviesa + phoros – nešantis.
[taisyti] Fosforas organizme
Kartu su kalciu fosforo yra kauluose ir dantyse. Taip pat jo, susijungusio su baltymais ir riebalais yra įvairiuose audiniuose. Medžiagų apykaitoje fosfatai svarbūs kaip energijos tiekėjai. Fosforo junginiai veikia genetinės informacijos perdavimo procesus. Sutrikus fosforo apykaitai, greičiau susergama rachitu, kraujagyslių ateroskleroze, jaučiamas nuovargis, protinis ir fizinis nedarbingumas.
Fosforo yra grūduose, ankštinėse daržovėse, riešutuose, žirniuose, avižų kruopose, žuvyje, piene, mėsoje.