Mežuotnė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Mežuotnė | |||
|---|---|---|---|
|
|||
| Kiti pavadinimai | vok. – Mesothen lat. – Mežotne |
||
| Valstybė | Latvija | ||
| Rajonas | Bauskės rajonas | ||
| Koordinatės |  56°26′00″N, 24°03′00″E |
||
| NUTS–LAU | 407200 | ||
| Gyventojai (2006) | 1860 | ||
| Plotas | 75,32 km² | ||
| Tankumas | 163,11 gyv./km² | ||
| Savivaldos teisės | nuo 1928 m. | ||
Mežuotnė – gyvenvietė Latvijoje, Žiemgaloje, Bauskės rajone, Lielupės kairiajame krante, 10 km į vakarus nuo Bauskės ir 40 km į pietus nuo Rygos. Mežuotnės savivaldybės, pagasto centras. Stovi Mežuotnės pilis.
Turinys |
[taisyti] Geografija
Gyvenvietės plotas – 11, 9 km², savivaldybės – 75,32 km². Gyvenvietės gyventojų 2006 m. apie 500, savivaldybės – 1860. Ribojasi su Bauskės rajono Iecavos, Cuodės, Rundalės, Viesturų pagastais ir Jelgavos rajono Sidrabenės pagastu.
Aukščiausia vieta – 28,9 m. virš jūros lygio.
[taisyti] Kitos gyvenvietės
- Ceplis,
- Garuoza,
- Jumprava,
- Strelniekai.
[taisyti] Upės
[taisyti] Istorija
Archeologiniai tyrimai, kuriuos atliko 1938–1940 m. ir 1942 m. V. Ginteris, 1949 m. E. Bryvkalnė, ir 1969–1970 m. M.Atgazis rodo, kad apie VI–VIII a. jau gyventa prie miestelio išlikusiame piliakalnyje ir greta jo buvusioje gyvenvietėje. Piliakalnio apie 3500 m² ploto aikštelėje, apsaugotoje dviem 2–8 m. aukščio pylimais, tarp kurių iškastas griovys, aptvertoje dviguba gynybine gulsčių rastų siena, stovėjo medinė žiemgalių pilis. Tyrimų metu rasti 3604 keramikos, metalo, gintaro ir kitų dirbiniai bei radiniai. Pilies teritorijoje rastos 14 rastinių pastatų, nuo 4x5 iki 6x8 m. dydžio, liekanos. Prie pilies buvusioje gyvenvietėje, 14 ha plote rastos buvusių medinių pastatų sukirstais kampais liekanos.
Pilį 1220 m. užėmė ir sugriovė kalavijuočiai, panaudoję vietiniams gyventojams dar nepažįstamą ugnies ir akmenų svaidymo techniką. Po 1236 m. Saulės mūšio baltų žemių užkariautojams stiprinant jėgas, Mežuotnės žemės atiteko Vokiečių ordinui. Tačiau žiemgaliai pilį atstatė ir iki 1272 m. ji buvo vienu svarbiausių pasipriešinimo centrų.
Paskutinysis ordino magistras Gothardas Ketleris Mežuotnę prijungė prie Kuršo hercogystės, o tuo pačiu ir prie Abiejų Tautų respublikos. 1737 m. žemių šeimininku tapo Ernstas Johanas Bironas. 1797–1802 m. architektas Džakomas Kvarengis (1744–1817) Rusijos caro Pavelo I vaikų guvernantei Šarlotei fon Lyven pastatė Mežuotnės rūmus. Nuo 1921 m. agrarinės reformos iki 1940 m. ir nuo 1990 m. Mežuotnė priklauso Latvijai.
