Saulės mūšis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Saulės mūšis (Šiaulių mūšis) įvyko 1236 m. rugsėjo 22 d. tarp Lietuvos ir į ją įsiveržusios Kalavijuočių ordino kariuomenės. Mūšis vyko netoli dabartinio Šiaulių miesto, pagal labiausiai pagrįstą hipotezę - Mūšos ir Tautinio santakoje (ties Jauniūnų kaimu, Joniškio raj. Eiliuotoji Livonijos kronika nurodo, kad mūšis įvyko, kalavijuočiams grįžtant nuo Soule, Hermano Vartbergės Livonijos kronika rašo, kad mūšis vyko in terram Sauleorum.
Kalavijuočių ordinas, vadovaujamas magistro Folkvino (Volquin) iš Naumburgo, tuo metu turėjo sunkumų dėl sumažėjusių pajamų ir karinių pajėgų stygiaus. 1236 m. Folkvinas, remiamas Pskovo kunigaikščio, suorganizavo žygį į Žemaitiją.
Žygyje taip pat dalyvavo grafai Teodorikas fon Hazeldorfas ir Heinrichas fon Danenbergas, su savo kariuomenėmis atvykę Popiežiui Grigaliui IX 1236 m. vasario 19 d. paskelbus kryžiaus žygį prieš Lietuvą. Riteriams įsiveržus į Lietuvą, buvo nusiaubta plati teritorija ir susiruošta žygiuoti atgal.
Kalavijuočiams ir jų talkininkams grįžtant, prie upės brastos jie sutiko Lietuvos karius. Nenorėdami rizikuoti ir prarasti savo žirgus pelkėtoje vietovėje kryžininkai atsisakė kovoti ne raiti ir žygio dalyviai buvo priversti pasilikti nakvynei. Kitą rytą lietuviai, vadovaujami žemaičių kunigaikščio Vykinto, puolė kalavijuočius. Lengvai ginkluoti kalavijuočių vadovaujami vietiniai Livonijos kariai pabėgo iš mūšio lauko, o sunkiai ginkluoti riteriai, įskaitant magistrą, buvo išžudyti.
Po šio mūšio Kalavijuočių ordinas 1237 m. buvo įjungtas į Teutonų ordiną.
[taisyti] Istorinė atmintis
1987 m. gruodžio 22 d. Lietuvos kultūros ministerijos kolegijos nutarimu Saulės mūšio laukas Jauniūnų kaime įrašytas į Respublikos istorijos paminklų sąrašą. 1995 m. Lietuvos kultūros fondo Šiaulių miesto skyriaus taryba, jos pirmininko Huberto Smilgio iniciatyva kartu su Joniškio rajono ir Šiaulių miesto savivaldybėmis paskelbė Saulės mūšio įamžinimo idėjos konkursą. 1996 m. komisija (pirmininkas Kazimieras Šavinis) pirmą konkurso vietą skyrė architektės Virginijos Taujanskienės projektui. 1998 m. Saulės mūšio pergalės įamžinimo paminklo idėjos konkursą laimėjo skulptoriaus Vytauto Naručio projektas, pagal kurį paminklą sudaro trys senovės baltų simboliai: saulė, žemė ir karaliaus valdžia, įkūnijantį pastovumą. 2006 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė mūšio vietą nutarė įamžinti memorialiniu kompleksu.
2000 m. Lietuvos ir Latvijos Seimai Saulės mūšio dieną - rugsėjo 22-ąją - paskelbė Baltų vienybės diena.
2006 m. buvo sukurtas dviejų dalių dokumentinis filmas "Saulės mūšis" (režisierius Saulius Bartkus, scenarijaus autorius Gintaras Songaila).
