Managva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Managva (isp. Managua) – Nikaragvos sostinė ir didžiausias miestas. 1,14 mln. gyventojų (2005). Viena iš šilčiausių Centrinės Amerikos sostinių, ji yra tik 50 m aukštyje virš jūros lygio, prie pietinio Managvos ežero kranto. Tai šalies komercinis ir kultūros centras. Jame yra daug maisto apdirbimo, baldų gamybos, metalo apdirbimo, tekstilės įmonių, yra aliejaus rafinavimo fabrikas. Netoli miesto auginama kavamedžiai, kukurūzai ir medvilnė; cukranendrės, ryžiai, sorgas auginami rečiau. Managva turi gerą susisiekimą geležinkeliu ir automagistralėmis su Korinto (Corinto) uostu, Leono (León) ir Granados (Granada) miestais. Panamerikos magistralė ir tarptautinis oro uostas jungia Managvą su kitais Centrinės ir Šiaurės Amerikos miestais.

Mieste yra Darijo parkas (Darío Park), pavadintas žymaus Nikaragvos poeto Rubeno Darijo (Rubén Darío) garbei; Nacionaliniai rūmai; XX a. katedra. 1952 m. Managvos universitetas tapo Nacionalinio Nikaragvos universiteto dalimi. Mieste taip pat yra Centrinės Amerikos (įkurtas 1961 m.) ir politechnikos (įkurtas 1968; universiteto statusą įgijo 1978 m.) universitetai.

[taisyti] Istorija

Ispanų kolonizavimo laikotarpiu Managva buvo laikoma indėnų miestu, kuris turėjo mažiau svarbos nei tuomet ispaniški Nikaragvos miestai Leonas ir Granada. Tačiau nuolatinė tarpusavio konkurencija tarp pastarųjų dviejų miestų sąlygojo tai, kad 1857 m. kaip kompromisas sostine buvo paskelbta būtent Managva. Didelė Managvos dalis buvo atstatyta po 1931 metų, kai miestą nusiaubė žemės drebėjimas ir didžiulis gaisras. Po smarkaus 1972 m. žemės drebėjimo, verslo kvartalas buvo perstatytas 6 km į pietryčius nuo miesto centro. Managvoje 1978 – 1979 m. aršiai kovojo Somosos režimo ir sandinistų pajėgos, ypač lūšnynuose.