Liberalizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Liberalizmas (lot. liberalis ‘laisvas’) – tai sąvoka, apimanti kelias reikšmes. Tai – politinė teorija, pasisakanti už valstybės kontrolės apribojimą ir laisvą rinką, susiformavusi Anglijoje XIX amžiuje.

Tarptautinių santykių paradigma, kai pripažįstama, kad valstybės nėra pagrindinės tarptautinių santykių veikėjos, o juose dalyvauja ir kiti veikėjai (pvz., nevyriausybinės organizacijos, teroristinės grupuotes).

Kita reikšmė: asmenų pažiūrų, nuostatų, bei poelgių toleravimas, nesvarbu, ar jie teisingi, ar ne.

[taisyti] Esminiai liberalizmo pagrindai

Kiekvienas žmogus turi teisę į tris dalykus – gyvybę, laisvę ir nuosavybę. Jis gali daryti su jomis ką nori ir elgtis visiškai kaip nori, išskyrus, kai jo veiksmai suvaržo, panaikina ar kaip nors pakenkia kitų gyvybei, laisvei ar nuosavybei. Jei taip atsitinka, individas nevertina kitų gyvybės, laisvės ar nuosavybės ir yra vertas jas prarasti.

Iš esmės, liberalai prieštarauja ir centralizuotam valstybės valdymui bei įstatymams. Valstybė renka mokesčius ir taip iš žmogaus per prievartą atimami nuosavybė. Jei individas atsisako duoti pinigus, dažniausiai iš jo atimama laisvė. Mokesčiai, šiuo požiūriu, yra blogis.

Draudimai, kaip, pvz., draudimas vartoti narkotines medžiagas, privalomas mokymasis ir panašūs dalykai pažeidžia žmogaus laisvę, todėl jų taip pat neturėtų būti. Kiekvienas individas gali daryti ką nori, jei tai nepakenkia kitų individų gyvybei, laisvei ar nuosavybei. Jei taip atsitinka, kenkėjas privalo prisiimti atsakomybę.

Radikalūs liberalai (žr. anarchokapitalizmas) siūlo iki minimumo sumažinti valstybines institucijas arba jas iš viso panaikinti, viską turėtų reguliuoti laisva rinka.