Kruvinų ritualų mitai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kruvinų ritualų mitai yra įtarimai, kad tam tikra grupė aukoja žmones ir naudoja jų kraują įvairioms apeigoms. Tariamos aukos dažniausiai būna vaikai.
Tokių ritualų atlikimu buvo kaltinami žydai, o taip pat krikščionys, katarai, kartaginiečiai, tamplieriai, raganos, eretikai, čigonai, druidai, neopagonys, satanistai ir netgi evangelikai.
Turinys |
[taisyti] Tipiškas kruvino ritualo mitas
Tipiškas kruvino ritualo mitas turi šiuos elementus:
- auką pagrobia religinės grupės nariai
- auka dažniausiai būna nekaltas vaikas
- auka gali būti seksualiai išnaudojama ar kankinama. Ji nužudoma ritualo metu.
- įvyksta kanibalizmo aktas – valgomas aukos kūnas ar geriamas kraujas
- ritualo metu arba po jo vyksta seksualinės orgijos, kartais su kraujomaišos elementais
[taisyti] Romėnų kaltinimai krikščionims
Pirmame ir antrame mūsų eros amžiuje kai kurie Romos rašytojai, pažodžiui interpretuodami eucharistijos ritualą, įrodinėjo, kad krikščionys geria Jėzaus kraują bei valgo jo kūną tiesiogine to žodžio prasme. Buvo manoma, kad krikščionys įvaikina pamestus kūdikius tam, kad juos aukotų per tokias apeigas. Krikščionių paprotys organizuoti susiėjimus, kuriuose būtų dalinamasi maistu, kėlė įtarimus apie ten vykstančias orgijas. Tokie kaltinimai, vaizdavę ankstyvąją krikščionių bažnyčią kaip agresyvią pogrindinę sektą, buvo naudojami krikščionių persekiojimui.
[taisyti] Krikščionių kaltinimai žydams
Nuo Viduramžių iki pat XX amžiaus krikščionys kaltino žydus Jėzaus nužudymu. Sklido gandai, kad kasmet, švęsdami Paschą, žydai nukryžiuoja nekaltą krikščionį. Tokie kaltinimai (pavyzdžiui, šventojo Viljamo iš Norvičo istorija) būdavo pagrindas surengti žydų pogromą, o spėjamą auką paskelbti kankiniu. XX amžiuje mitai apie kruvinus žydų ritualus pasitarnavo nacių propagandai.
[taisyti] Krikščionių kaltinimai raganavimu
Nuo Viduramžių iki naujųjų laikų buvo manoma, kad raganos, žiniuoniai, burtininkai ir aiškiaregiai tam tikromis dienomis rengdavo susirinkimus, vadinamuosius raganų šabus. Jų metu būdavęs garbinamas Šėtonas, niekinami krikščionybės simboliai, valgoma žmogiena ir geriamas kraujas. Būdavo ir lytiškai santykiaujama su Šėtonu, kuris pasirodydavo žmogaus arba gyvūno (šuns, milžiniškos rupūžės) pavidalais.
[taisyti] Šiuolaikiniai kaltinimai satanistams
Atskiras straipsnis: Satanistinių ritualų mitas
Šiais laikais kruvinais ritualais dažnai apkaltinami satanistai. Atkartodamas senesnes legendas, mitas sako, kad satanistai, susibūrę į slaptą tinklą, aukoja vaikus, valgo žmogieną, ir rengia orgijas.
[taisyti] Nuorodos
- Blood libel myths: Then and now
- St. William of Norwich
- Маслова Н. Бич и молот. Охота на ведьм. Санкт-Петербург, 2005, ISBN 5-352-01402-9
