Kepenys
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kepenys (lot. hepar) – stambiausia virškinimo liauka bei didžiausias vidaus organas. Susideda iš dešiniosios (lobus dexter) ir nedidelės kairiosios (lobus sinister) skilties. Dešinioji skiltis išsidėsto po diafragmos dešiniuoju kupolu ir neišlenda iš po šonkaulių lanko, kairioji – guli 8-10 cm kairiau stuburo, jos šonkauliai beveik nedengia. Kairiosios skilties apatinis kraštas apčiuopiamas giliai įkvėpus. Kepenų viršus siekia VI šonkaulį. Kepenys vidutiniškai sveria 1,5 kg.
Kepenis dengia jungiamojo audinio kapsulė, nuo kurios į vidų driekiasi pertvaros, dalijančios jas į skiltis ir skilteles. Tarp pertvarų yra dažniausiai šešiakampių kepenų ląstelių (hepatocitų), sudarančių kepenų skilteles.
[taisyti] Kepenų funkcijos
- dalyvauja medžiagų apykaitoje;
- gamina ir išskiria tulžį;
- detoksikuoja ir išskiria su tulžimi įvairius metabolitus, toksinus, vaistus;
- atlieka barjerinę ir apsauginę funkciją;
- reguliuoja cirkuliuojančio kraujo kiekį;
- gamina vaisiaus kraują;
- sintetina albuminus, alfa ir beta globulinus;
- sintetina fibrinogeną, protrombiną ir hepariną;
- sintetina ir kaupia vitaminą A;
- kaupia geležį ir cianokobalaminą;
- metabolizuoja hormonus.
[taisyti] Kepenų ligos
- Virusinis hepatitas
- Kepenų cirozė
- Kepenų vėžys
Burna - Ryklė - Stemplė - Skrandis - Kasa - Tulžies pūslė - Kepenys - Plonoji žarna - Storoji žarna - Išangė
