Skrandis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Skrandis (gr. gaster, lot. ventriculus) – praplatėjusi gyvūnų virškinimo organų sistemos dalis. Skrandis yra tuščiaviduris ir sudarytas iš raumeninių audinių. Jo forma panaši į kriaušę ir nuolat kinta, priklausomai nuo jame esamų dujų, maisto kiekio ir gretimų organų būklės. Žmogaus ir daugelio gyvūnų skrandis yra vienos sekcijos, o atrajojančių gyvūnų ir paukščių skrandis turi keletą atskirtų dalių (sekcijų).

[taisyti] Skrandžio motorikos sutrikimai

Skrandžio motorinės funkcijos sutrikimai pasireiškia peristaltikos, raumenų tonuso pakitimais ir kt. Padidėjus klajoklio nervo jaudrumui, skrandžio peristaltika pagreitėja, o simpatinių nervų dirginimas persitaltiką slopina. Be to, peristaltikai turi reikšmės ir humoralinės reguliacijos pakitimai. Skrandžio peristaltiką lėtina gastritas, riebus maistas, psichogeniniai faktoriai, bendras organizmo silpnumas ir kt. Skrandžio motorikos sutrikimai sukelia:

• rėmenį (pyrosis),
• raugulį (eructatio),
• žagsėjimą (singultus)
• pykinimą, šleikštulį (nausea),
• vėmimą (vomitus).