Juozas Rauktys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Juozas Rauktys (1898 m. gruodžio 26 d. Mataičių k. (Šilutės raj.) – 1974 m. birželio mėn. Los Andžele) – miškininkas, pedagogas, mokslininkas, profesorius, Lietuvių enciklopedijos miškininkystės ir botanikos skyrių redaktorius ir bendradarbis.

Turinys 1 Biografija 2 Mokslinė veikla 3 Visuomeninė veikla 4 Literatūra

[taisyti] Biografija

Tėvas Juozapas Rauktys, motina Ona Kinčiūtė. Tėvas 1898-1904 m. buvo išvykęs į JAV, dirbo Pensilvanijos anglių kasyklose. 1904 m., grįžęs ir pamokėjęs savo broliui ir trim seserims dalis, perėmė tėvų ūkį su 20 ha žeme Pocių k. Juozas Rauktys buvo vyriausias vaikas savo šeimoje. 1916 m., gimdydama 8 vaiką, mirė motina. Tėvas vedė našlę su 4 mažamečiais vaikais. Materialinė šeimos padėtis labai pablogėjo.

1907-1910 m. mokėsi Švėkšnos parapinėje dviklasėje mokykloje, 1910-1913 m. – Palangos progimnazijoje. Prasidėjus I Pasauliniui karui pasitraukė į Rusiją. 1915-1918 m. mokėsi Aleksandro I Palaimintojo gimnazijoje Mogiliave. 1918 m. grįžo į Lietuvą. 1920 m. baigė Panevėžio vyrų gimnaziją. 1920-1922 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Tarnybos metu kurį laiką lankė piešimo kursus Kaune. 1922 m. įstojo į Lietuvos universiteto Matematikos-gamtos fakulteto agronomijos-miškininkystės skyrių. Nuo 1924 m. mokslus tęsė Žemės ūkio akademijoje (ŽŪA) Dotnuvoje. 1926 m. gavo diplomą ir tapo pirmuoju miškininku, įgijusiu aukštąjį įsilavinimą Lietuvoje.

1924-1927 m. buvo ŽŪA jaunesnysis ir vyr. laborantas, 1927-1939 m. – Alytaus Aukštesniosios miškų mokyklos mokytojas bei 1936-1939 m. – jos direktorius. Dėstė miškų botaniką, miškų apsaugą, sodininkystę. 1939-1941 m. buvo Žemės ūkio akademijos, 1941-1943 m. – Vilniaus universiteto docentas, 1943-1944 m. – Vilniaus universiteto profesorius.

Aukštosiose mokyklose dėstė dendrologiją, medžio anatomiją, miškų apsaugą. Suorganizavo mokymo kabinetus su atitinkamomis kolekcijomis. 1942-1944 m. – Miškų mokslų fakulteto prodekanas, Miškų apsaugos katedros ir arboretumo vedėjas. Be pedagoginio darbo dar 1927-1929 m. dirbo Dzūkų miškų urėdijos, 1929-1936 m. Mokomosios miškų urėdijos urėdų pavaduotoju, 1937-1939 m. – miškų revizoriumi. Buvo vedęs. Žmona – kolegė agronomė Ona Brazdžiūnaitė, vaikai – sūnus Juozas-Vytautas, dukros Aldona ir Vida-Viktorija.

Artėjant karo frontui, 1944 m. rugpjūčio 9 d. su šeima pasitraukė į Vokietiją. Per 5 metus pabuvojo Bastei, Bamberg, Garmisch-Partenkirchen, Mittenwald lietuvių pabėgėlių stovyklose. Nuo 1947 m. vasario 27 d. dirbo Bambergo stovyklos Jono Basanavičiaus vardo progimnazijoje geografijos mokytoju. 1948 m. vasario 18 d., lietuvių pabėgėlių stovyklai persikėlus į Garmisch-Partenkircheną, buvo progimnazijos mokytojas ir stovyklos vedėjas.

1949 m. rugpjūčio 9 d. su šeima atvyko į JAV. Apsigyveno Worcestere, Masačusetso valstija. Dirbo fabrike darbininku, vėliau, po braižybos kursų Clarko universitete, – braižytoju. 1955 m. su šeima persikėlė į Bostoną. Dirbo braižytojo darbą bei redagavo Lietuvių enciklopedijos miškininkystės ir botanikos skyrius. 1961 m. metė darbą ir daugiau laiko skyrė reikalingos Lietuvių enciklopedijai medžiagos ruošimui.

[taisyti] Mokslinė veikla

Atliko nemažai tyrimo darbų iš dendrofloros, miškų apsaugos srities. Tyrinėjo egzotinių augalų aklimatizavimą VU miškų mokslų fakultete jo paties Vingio parke įkurtame arboretume.

1938 m. išleista jo knyga „Dendrologija: dažnesnieji medžiai ir krūmai; Plikasėkliai ir gaubtasėkliai“. Ši knyga buvo pirmas stambesnis veikalas iš miškų mokslų srities lietuvių kalba.

Periodikoje rašė miškų botanikos ir apsaugos klausimais. Jo tyrimais pagrysti paskelbti šie darbai:

• Skroblo (Carpinus betulus) išplitimo siena Lietuvoje // Žemės ūkis, Nr.2-3, 1928 m.;
• Mūsų Guobų pavadinimai // Mūsų girios, Nr.12, 1933 m.;
• Sotvaras (Myrica gale) // Mūsų girios, Nr.12, 1935 m.;
• Verpikas vienuolis (Ocneria monaca L) Tytuvėnų miškuose // Mūsų girios, Nr.10, 1938 m.;
• Pjūklelio balzganojo (Lophyrus Diprion pallidus) Sudvajų miške (Alytaus vls.) kai kurie tyrimų daviniai // ŽŪA metraštis, Nr.2-3, 1940 m.;
• Šaltosios 1939/40 m. žiemos pakenkimas Žemės ūkio akademijos parko medžiams ir krūmams // ŽŪA metraštis, Nr.1-2, 194l m.;
• Šaltosios 1939/40 m. žiemos pakenkimas Lietuvos eglynams // Mūsų girios, lapkr.- gruod. mėn., 1943 m.

„Mūsų girių“ žurnale miškų klausimais išspausdino daugiau kaip 20 straipsnių.

Gyvendamas JAV, rašė ir į Amerikos lietuvių spaudą. Jo straipsnius randame „Girios aide“, „Dirvoje“.

• Miškų mokslas ir miškininkų paruošimas Lietuvoje // Lietuvos girių milžinai, Lietuvos miškininkų sąjunga, 1950 m.
• Lietuvos miškų apsaugos apžvalga 1918-1939 m. // Girios aidas, Nr.3-4, 1951 m.
• Pastabos apie Lietuvos Augaliją // Literatūros metraštis, II knyga, 1954 m., p.181-204
• Mūsų beržiniai vietovardžiai // Girios aidas, Nr.1, 1955 m.
• Švėkšnos apylinkių miškai // A. Rugytė. Švėkšna. Čikaga. 1974 m., p.158-162.

1945 m. spalio 24-25 d. Vokietijoje, Hanau mieste, vykusiame Lietuvos miškininkų suvažiavime, kuriame dalyvavo 80 tremtyje atsidūrusių miškininkystės specialistų, profesorius Juozas Rauktys skaitė pranešimą-studiją „Liepa Lietuvos miškuose”.

[taisyti] Visuomeninė veikla

Juozas Rauktys, gyvendamas Lietuvoje, priklausė Lietuvos miškininkų draugijai, Lietuvos gamtininkų draugijai, Lietuvai pagražinti draugijai, Vilniui vaduoti sąjungai, Lietuvių tautininkų sąjungai, Lietuvos šaulių sąjungai ir kt. Yra buvęs Lietuvos šaulių sąjungos Alytaus rinktinės valdybos ir Lietuvos tautininkų sąjungos Alytaus apskrities komiteto nariu.

Amerikoje įsijungė į Lietuvos Miškininkų sąjungą išeivijoje, Lietuvos profesorių draugiją, Lietuvių tautinę sąjungą veiklas. 1956-1958 m. buvo Lietuvoje gyvenantiems ir į Sibirą ištremtiems miškininkams šelpti komiteto narys.

[taisyti] Literatūra

• Prof. Juozas Rauktys ir kapa metų // „Girios aidas“, Nr.16, 1958 m. Lietuvos Miškininkų Sąjunga Išeivijoje. Čikaga, JAV, p. 87-91.
• Lietuvių enciklopedija. XXV. Bostonas, JAV, p. 22-23.
• Isokas G. (sudarytojas). Lietuvos miškininkai. Biografinis žinynas. II dalis.-Vilnius, 1997, p. 315-317.