Mataičiai (Šilutė)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Mataičiai | ||
|---|---|---|
| Savivaldybė | Šilutės rajonas | |
Mataičiai – XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžioje dėl sovietmečio melioracijos išnykęs kaimas Šilutės rajone. Buvusio kaimo teritorija (plotas 125,5 ha) yra 5 km į vakarus nuo Švėkšnos, 0,4 km į šiaurę nuo vieškelio Švėkšna-Vilkyčiai; vakariniu pakraščiu teka Ašva (Veiviržo kairysis intakas), už kurios iki buvusios Mažosios ir Didžiosios Lietuvos ribos (apie 0,5 km) plyti Parubežio miškas, rytiniu pakraščiu šliejasi prie Bilviečio miško; iš šiaurės ir pietų ribojasi su buvusiomis Uoksų ir Pocių kaimų teritorijomis.
Buvusio Mataičių kaimo teritorijos vakariniame pakraštyje, kuris priklauso Veiviržo kraštovaizdžio draustiniui, yra Mataičių (Pocių) kapinynas (plotas 1,4 ha), rytiniame – kryžius (pastatytas 1999 m.), menantis ūkininkų Stanislovo ir Petronėlės Oželių sodybos vietą. Šiuo metu didelė dalis teritorijos – šienaujamos pievos.
[taisyti] Istorija
Mataičių kaimo apylinkėse gyventa jau I tūkstantmetyje. XIX amžiuje Šilinės lauke, kurį dar gyventojai vadino Švedų arba Karo kapais, kasant bulvėms rūsius, buvo randama įvairių daiktelių. 1909 m. šiame lauke Sankt Peterburgo Archeologijos instituto narys–korespondentas Vladas Nagevičius (1881-1954) atliko bandomuosius kasinėjimus ir nustatė, kad jame yra buvęs VIII-IX a. plokštinis griautinis ir degintinis kapinynas. Rastos įkapės buvo perduotos į Ermitažo muziejų Sankt Peterburge. Toje vietoje įkapių buvo randama ir vėliau.
Mataičių kaimas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1644 m. Švėkšnos dvaro inventoriuje. Čia buvo Švėkšnos dvaro bičių ūkis. 1695 m. Mataičiuose gyveno 8 bitininkų šeimos, priklausė Mikužių vaitystei. Nuo XIX a. antros pusės, įsteigus Švėkšnos valsčių, Mataičių kaimas priklausė Skomantų seniūnijai.
Mataičių kaimas pažymėtas (užrašas Matajcie) 1855 m. Peterburge išleistame Žemaičių Vyskupijos žemėlapyje.
XIX a. Mataičių kaime buvo pastatytas „magazinas“ , į kurį grūdus badmečiui pylė Mataičių, Uoksų, Gailaičių ir Pocių kaimo ūkininkai.
1938-1940 m. Mataičių kaime vykdyta žemės reforma – vietoj buvusių ritinėje kaimo dalyje 6 sodybų atsirado 12 vienkiemių.
Sovietmečiu kaimas priklausė Inkaklių apylinkei. 1963-1975 m. ūkininko Oželio buvusiuose ūkiniuose pastatuose buvo „Ašvos“ tarybinio ūkio Pocių brigados arklidė (apie 20 arklių), pašarai, javai; lankoje prie „Ašvos upės – arklių aptvaras; laukuose auginti linai, dobilai, javai, šakniavaisiai.
1977-1981 m., „Ašvos” tarybinio ūkio vadovų spaudžiami ir melioracijos skatinami, gyventojai iš kaimo išsikėlė.
1923 m. kaime buvo 8 ūkiai, gyveno 50 gyventojų, 1975 m. – 9 ūkiai, 26 gyventojai (12 pensijinio, 6 dirbančio, 8 mokyklinio amžiaus).
[taisyti] Žymūs žmonės
Mataičių kaime gimė:
- Juozas Rauktys (1898-1974), miškininkas, profesorius, Lietuvos enciklopedijos, išleistos Bostone, vienas iš redaktorių.
- Antanas Montvydas (1907-1941), stalius, nukankintas Rainiuose.
- Jonas Montvydas, ūkininkas, rezistentas, nukankintas Sibiro lageryje.
- Benediktas Oželis, Lietuvos armijos savanoris, žuvimo vieta nežinoma.
Mataičių kaime gyveno:
- Juozas Vilkys (1893-1972), 1917 m. Spalio revoliucijos įvykių Sankt Peterburge dalyvis.
[taisyti] Šaltiniai
- A.Rugytė. Švėkšna. Čikaga. 1974.
- Lietuvos inventoriai. XVII a., 1962, Vilnius, p. 399.
