Ašva
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Ašva | |
|---|---|
| Ilgis | 48,4 km |
| Baseino plotas | 212 km² |
| Vidutinis debitas | 2,71 m³/s |
| Ištakos | Šilalės rajonas |
| Žiotys | Veiviržas |
| Šalys | Lietuva |
- Apie upę Mažeikių rajone žr. Ašva (Mažeikių rajonas).
Ašva – vakarų Lietuvos upė, Šilalės ir Šilutės rajonuose, kairysis Veiviržos intakas.
Ašvos upė prasideda vakariniame Pajūralio bažnytkaimio pakraštyje (Kvėdarnos seniūnija), buvusioje Pajūralio pelkėje (dabar sukultūrinta, ištiesinta upės vaga) apie 0,5 km nuo Jūros upės slėnio ir teka į vakarus skersai senslėnių, tik vietomis su jais sutapdama. Kvėdarnos seniūnijos teritorijoje (Šilalės rajonas) ji teka apie 15 km, Švėkšnos seniūnijoje (Šilutės rajonas) – 33km. Vidutinis nuolydis 180 cm/km. Maksimalus debitas žiotyse 45 m³/s. Nuotėkio modulis 12,8 l/s iš 1km². Slėnis 5-10 m gylio, upės plotis 5-8 m, gylis 0,4-1,7 m, srovės greitis 0,4 m/s.
Puikus Ašvos ir Stigrės santakos kraštovaizdis yra būdingas vakarų Žemaičių pietinėms moreninėms lygumoms ir jis paskelbtas Stemplių draustiniu (1992). Ji jau nuo Inkaklių tilto iki žiočių su savo vaizdingais slėniais priklauso Veiviržo kraštovaizdžio draustiniui (1992). 2004 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos respublikos vyriausybės nutarimu, visa Ašvos upė įtraukiama į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių sąrašą. Ašvos visoje upėje, Lietuvos respublikos įstatymais, saugomi upėtakiai, šlakiai, paprastieji kūjagalviai ir nėgės. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. Ašvoje mėgėjiška žūklė uždrausta visais mėgėjiškos žūklės įrankiais ir būdais.
Ant Ašvos kranto yra buvę 5 malūnai: Sauslaukyje, Stemplėse, Žąsyčiuose, Nautiltėje (15 jėgų), Stankiškiuose (14 jėgų). Po II pasaulinio karo visi malūnai sunyko. Tarpukaryje, potvynių metu, upe buvo plukdomi į Klaipėdą sėliai. Upė Ašva (vokiškai Aschwa, Aszwa) pirmą kartą pavaizduota C. Hennenbergerio žemėlapyje (1576 m.).
Intakai:
