Pociai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Pociai | ||
|---|---|---|
| Savivaldybė | Šilutės rajonas | |
Pociai – XX a. 8-ojo dešimtmečio pabaigoje dėl sovietmečio melioracijos išnykęs kaimas Šilutės rajone. Buvusio kaimo teritorija (plotas apie 225 ha) yra 5 km į vakarus nuo Švėkšnos, abipus kelio Švėkšna-Vilkyčiai, prie buvusios Mažosios ir Didžiosios Lietuvos ribos; teka upė Ašva (Veiviržo kairysis intakas) ir upelis Greižena (Ašvos dešinysis intakas); iš rytų prieina Bilviečio, iš pietų ir vakarų – Parubežio miškai; iš šiaurės ribojosi su Mataičių, iš pietryčių – su Jomantų kaimais.
Buvusio Pocių kaimo teritorijoje yra keturi veikiantys naftos gręžiniai, senosios kapinės, paminklinė lenta, skirtas išnykusių Pocių, Mataičių, Uoksų ir Gailaičių kaimų atminimui (akmuo pastatytas 1980 m., lenta atidengta 1989 m.), stogastulpis (įrašyta 16 pavardžių; pastatytas 1991 m.), skirtas 1940-1948 m. Pocių, Mataičių, Uoksų, Gailaičių, kaimų gyventojams, nukentėjusių nuo okupacinių valdžių, atminti, ąžuolinis kryžius (pastatytas 2003 m.), žymintis ūkininkų Žiogų buvusios sodybos vietą.
Šiuo metu buvusio Pocių kaimo teritorijos didesnė dalis žemdirbystei nenaudojama -auga savaiminiai medžiai (iš 16 sklypų tik 3 apdirbami).
[taisyti] Istorija
Pocių kaimas pažymėtas (užrašas Patze) 1735 m. J. F. Betgenat Prūsų Lietuvos žemėlapyje.
Iki I-ojo pasaulinio karo pradžios vakarinėje Pocių kaimo dalyje stovėjo rusų caro pasieniečių kareivinės (karo pradžioje sudegė; sovietmečiu toje vietoje buvo nedidelis žvyro karjeras, kuris apie 1985 m. apsodintas šaltalankiais).
Iki 1939 m. Pocių kaime buvo 10 ūkininkų (turėjo po 21 ha žemės); jų sodybos buvo vienoje linijoje, palei Ašvos upės slėnio šlaitą; už kaimo į rytus ir į vakarus buvo Pocių kaimo užusienis, kuriame gyveno amatininkai: rytuose buvo 6 sodybos (iki 1 ha žemės); vakaruose – 1 sodyba (5 ha žemės). Nuo 1939 m. Pocių kaimo gyventojai pradėti kelti į vienkiemius (išsikėlė tik 4 ūkiai; sutrukdė sovietų okupacija, karas.). 1939 kovo-1940 birželio Pocių kaime buvo įsikūrusi Lietuvos Respublikos pasienio policijos būrys.
Sovietmečiu Pocių kaime buvo „Ašvos“ tarybinio ūkio „Ašvos“ skyriaus „Pocių“ brigada, penimų buliukų ferma, kalvė, pradinė mokykla (1909-1919, 1940-1970); „Ašvos“ tarybinis ūkis augino lubinus, kukurūzus, dobilus, javus. 1963-1976 m. kartą savaitėje atvažiuodavo auto parduotuvė su būtiniausiais maisto produktais. 1976-1990 m. pietrytinėje Pocių kaimo pakraštyje buvo danielių (apie 50 vienetų) ir muflonų (apie 20 vienetų) aptvaras . 1977-1981 m., „Ašvos” tarybinio ūkio vadovų spaudžiami ir melioracijos skatinami, gyventojai iš kaimo išsikėlė.
Pocių kaime gimė žinomos politikės Irenos Šiaulienės mama pedagogė Antanina Žiogaitė Ananevienė (1928-1993 Klaipėdoje).
1923 m. Pocių kaime buvo 12 ūkių ir 77 gyventojai, 1975 m. – 12 ūkių ir 36 gyventojai (pensinio amžiaus 13, darbingo – 10, mokyklinio – 9, iki mokyklinio – 4).
