Inocentas III
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 |
|
 |
|
| Inocento III herbas | |
| Gimimo vardas: | Lotario dei Conti di Segni |
|---|---|
| Tautybė: | italas |
| Išrinktas: | 1198 m. sausio 8 d. |
| Baigė: | 1216 m. liepos 16 d. |
| Gimimo data: |
1160 m., Gavinjanas, Italija |
| Mirties data: |
1216 m. liepos 16 d., Laterano bazilika, Roma |
Inocentas III (lot. Innocentius III, tikrasis vardas Giovanni Lotario dei Conti di Segni, g. 1160 m. ar 1161 m. Gavinjanas - 1216 m. liepos 16 d. Perudža, 1891 m. palaikai perkelti į Lateraną) – Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1198 m. sausio 8 d. iki mirties.
[taisyti] Biografija
Gimė Gavinjano pilyje tarp Romos ir Anjano, tėvas Segnio ir Klarikos kunigaikštis Trasimondas Kontis. Jo giminaitis buvo popiežius Klemensas III.
l178-1187 m. Paryžiuje ir Bolonijoje studijavo teologiją ir kanonų teisę. 1187 m. įšventintas subdiakonu. Nuo 1189 m. kardinolas diakonas.
Tęsė Grigaliaus VII teokratinę politiką. Panaikino Romos autonomiją ir įvedė popiežiaus valdžią. Skatino Velfu ir Štaufenų kovą dėl Šventosios Romos imperijos imperatoriaus sosto. Pasinaudodamas jų tarpusavio nesutarimais išplėtė popiežiaus valdas iki Adrijos jūros. 1202 m. Dekretu Venerabilem nustatė, kad imperatorių vainikuoja popiežius.
Jam valdant popiežiaus valdžia pasiekė didžiausios galybės. Daugelis karalių, tarp jų Anglijos, Portugalijos, Švedijos, Lenkijos pripažino save popiežiaus vasalais. Prisiėmė titulą Kristaus vietininkas (vicarius Christi), kurį iki šiol turi popiežiai. Įvedė Bažnyčios mokesčių ir administravimo reglamentą. Stiprino vyskupų autoritetą, reformavo esamus ir rėmė naujai steigiamus dominikonų, trinitorių ir kitų vienuolynus. 1202 m. sankcionavo, o 1204 m. patvirtino Livonijos ordino įkūrimą. 1202-1204 m. surengė Ketvirtąjį kryžiaus žygį. 1215 m. organizavo kryžiaus žygį į Prūsiją.
Kovojo su erezijomis, persekiojo katarus, albigiečius, 1209 m. prieš juos paskelbė kryžiaus žygį. 1215 m. Laterano IV susirinkime patvirtino inkviziciją. Priėmė apie 70 ediktų dėl Bažnyčios reorganizavimo, dogmų, moralės. Dalis jų galioja iki šiol. Būtent jis paskelbė dogma Pragarų (Limbo) egzistavimą. Pragarai - tai pomirtinė vieta ar būvis, į kurį patenka nuo Dievo malonės (neįmanomos be Bažnyčios tarpininkavimo) atskirtų, tačiau nuodėmių nesliagiamų žmonių sielos - visų pirma nekrikštytų kūdikių.
Būdamas kardinolu diakonu parašė svarbiausius teologinius veikalus - „Apie žmogaus menkumą“ (De miseria humanae conditionis), „Apie keturių dalių požiūrį į santuoką“ (De quadripartita specie nuptiarum), „Apie Mišių slėpinius“ (De missarum mysticis), parašė dekretalijų ir 1209-1210 m. sudarė jų rinkinį Compilatio Tertia. [1]
| Pirmtakas Celestinas III |
 Popiežius1198-1216 |
Įpėdinis Honorijus III |
[taisyti] Nuorodos
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ Valdas Kužulis Visuotinė lietuvių enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. T.8: Imhof-Junusas., 145 psl.
