Franšizė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Franšizė – dviejų juridiškai savarankiškų įmonių sutartimi reguliuojama ilgalaikio bendradarbiavimo forma, kai už tam tikrą vienkartinį ir/arba nuolatinį atlyginimą viena įmonė (franšizės gavėja) gauna galimybę tiksliai apibrėžtomis sąlygomis naudotis tam tikromis kitos įmonės (franšizės davėjos) teisėmis. Šių teisių objektas yra galimybė naudotis franšizės davėjo firmos vardą, pardavinėti ir/arba gaminti jos prekes, naudotis jos sukaupta patirtimi ir pan. Franšizės davėjas įsipareigoja franšizės gavėjui teikti įvairią pagalbą statant bei įrengiant įmonę, organizuojant jos darbą ir pan. Franšizės sutartys skiriasi nuo kitų kooperacijos formų tuo, kad pasižymi lankstumu, apima ne tik prekes ir technologiją, bet ir kruopščiai parengtas marketingo priemones, ypatingą dėmesį skiria įmonės ir prekių įvaizdžio formavimui.
Franšizė – sutartis, pagal kurią franšizės davėjas už piniginį atlyginimą suteikia ilgalaikę teisę franšizės ėmėjui (verslo savininkui) naudoti franšizės davėjo firmos vardą, logotipą, technologijas, vadybos metodus, veiklos bei sprendimų žinias ir paslaptis.
Franšizė – produkcijos realizavimo sistema, kai įmonė veikia tarsi ji būtų sudedamoji dalis plačiai žinomos, pripažintos, su savu prekiniu ženklu ir technologija bei įranga užsienio kompanijos.
