Britų imperija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Britų imperija (angl. British Empire) - didžiausia visų laikų pasaulio imperija, klestėjusi nuo XVIII a. iki XIX a. vidurio. 1921 m. joje gyveno ~500 mln. gyventojų (ketvirtis tuometinės Žemės populiacijos), plotas siekė 37 mln. km². Britų imperija driekėsi visuose žemynuose, todėl buvo sakoma, kad joje „niekad nenusileidžia saulė“. Savo klestėjimo viršūnę pasiekė karalienės Viktorijos valdymo metu. Britų imperijos kolonijos buvo Australija, Kanada, JAV (iki 1776 m.), beveik visa pietinė Afrika, Indija, Karibų jūros regionas, Okeanija, Pietryčių Azija. Dabar daugelis buvusių kolonijų priklauso Britų Sandraugai.
Dėl britų imperializmo buvusiose kolonijose išplito anglų kalba, britiška teisė, švietimas, matavimo sistema.