Želatina

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Želatina yra skaidri, kieta, beveik beskonė medžiaga, gaunama iš gyvūnų jungiamojo audinio kolageno. Kolagenas hidrolizės metu suskyla ir sudaro polipeptidų, kurie gerai tirpsta vandenyje, mišinį.

Želatina plačiai naudojama maisto, farmacijos, kosmetikos pramonėje, fotografijoje, klijų, kai kurių popieriaus rūšių, biologinių terpių gamyboje, kt.

Maisto pramonėje ji vertinama kaip emulsiklis ir standiklis. Su želatina dažnai gaminama želė, saldainiai, ledai, jogurto ir varškės desertai, mažiau riebalų turintys produktai. Taip pat želatina naudojama skaidrinti sultis, actą. Etiketėje šis maisto priedas gali būti nurodomas numeriu E441.

Želatinos polipeptidai sudaryti beveik išimtinai iš neesminių amino rūgščių, t.y. amino rūgščių, kurias gamina žmogaus organizmas. Todėl ši maisto medžiaga jokiu būdu negali pakeisti pilnaverčių baltymų ar kitų produktų, kuriuose yra nepakeičiamų amino rūgščių.

Želatina yra maisto komponentas. Augalinių želatinos šaltinių neegzistuoja. Ji gaminama iš kiaulių, galvijų ir kitų naminių gyvūnų odų, kaulų. Kilus galvijų kempinligės ("karvių pasiutligės") pavojui, imta kalbėti apie alternatyvius želatinos šaltinius, pvz., žuvis: šamažuves, tilapijas, kt.

Farmacijos pramonėje iš želatinos gaminamos kapsulės vaistams ir kitiems preparatams, kadangi želatinos kapsules yra lengva nuryti.

Kosmetikoje gali būti naudojamas ir drebučių nesudaranti želatinos atmaina, vadinamas hidrolizuotu kolagenu, hidrolizatu.