See also ebooksgratis.com: no banners, no cookies, totally FREE.

CLASSICISTRANIERI HOME PAGE - YOUTUBE CHANNEL
Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions
Telugų kalba - Vikipedija

Telugų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Telugų kalba
తెలుగు
Kalbama: Indija (Andhra Pradešas)
Kalbančiųjų skaičius: 76 mln.
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: 13
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

Dravidų
Pietų-Centrinių dravidų
Telugų kalbos
Telugu

Rašto sistemos:
Oficialus statusas
Oficiali kalba: Indija (Andhra Pradešas)
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1: te
ISO 639-2: tel
ISO 639-3: nenurodyta

Telugų kalba (sav. తెలుగు; Telugu) - viena iš dravidų kalbų. Telugų kalba kalbama Indijoje, daugiausia Andhra Pradešo valstijoje, kur ji turi oficialų statusą. Be Andra Pradešo telugų kalba kalbančiųjų yra kaimyninėse valstijose - Tamil Naduje, Karnatakoje, Maharaštroje, Orisoje, Čatisgarche. Be to, šia kalba kalba emigrantai JAV, Malaizijoje, Maurikijuje, Fidžyje, Šri Lankoje, kai kuriose Afrikos ir Artimųjų Rytų šalyse, Maurikijaus saloje.

Telugų kalba yra didžiausia dravidų kalba (įskaitant tuos, kuriems tai nėra gimtoji kalba) ir antra pagal gausumą (po hindi) kalba Indijoje.[1][2] Telugų kalba yra viena iš dvidešimt trijų oficialių Indijos kalbų.[3]

Naudoja telugų rašto sistemą. Seniausi rašto paminklai iš XI a., dabartinė telugų kalba susiformavo XIX a.

[taisyti] Kilmė

Telugų kalba kilusi iš protodravidų kalbos; nuo jos atsiskyrė greičiausiai tarp 1500 ir 900 m. pr. m. e. Telugų kalba priklauso pietų-centrinių dravidų kalbų pošeimiui, kurio nariai kilo iš protodravidų kalbos, kuria kalbėta centrinėje Dekano plokščiakalnio dalyje. Kitos šios grupės kalbos yra gondi, konda, kui ir kuvi.

[taisyti] Nuorodos

Laisvajame žodyne yra terminas Telugų kalba
Wikipedia
Vikipedija Telugų kalba


aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -