Romėnų kalendorius
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pirmasis romėnų kalendorius – 10 mėnesių (metai apie 300 dienų – kiek truko vegetacinis periodas). Mėnesių pavadinimai – tiesiog numeriai (Primidilis, Duodilis, Tridilis, Kvartidilis, Kvintilis, Sekstilis, Septemberis, Oktoberis, Novemberis, Decemberis).
VII a. pr. m. e. Romos karalius Numas Pompilijus (715-672) įvedė 12 mėnesių. (pirmi keturi mėnesiai pervadinti (Primidilis-Martiusas, Duodilis-Aprikus(„saulės sušildytas“), Tridilis-Majus, Kvartidilis-Junius) ir pridėti 2 nauji mėnesiai (Januarijus ir Februarijus).