Pergamas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pergamas (gr. Πέργᾰμον) — antikinis miestas Mažojoje Azijoje. Vienas iš didžiausių ekonominių ir kultūrinių helėnų pasaulio centrų. Įkurtas išeivių iš Graikijos XII a. pr. m. e. Išsidėstęs prie Caicus upės (dabar Bakırçay), 25 km nuo Egėjo jūros. 283—133 pr. m. e. buvo Pergamo karalystės sostinė. Po to karalystė atiteko Romos imperijai. Dabar šalia senojo Pergamo griuvėsių įsikūręs miestas vadinamas Bergama.
Virš miesto buvo išsidėstęs akropolis. Išskyrus Trajano šventyklą, visi akropolio pastatai pastatyti helėniškajame periode.
Akropolyje buvo (nepilnas sąrašas):
- Pergamo altorius - Dzeuso šventykla, dabar eksponuojama Pergamo muziejuje, Berlyne
- Biblioteka - antra didžiausia(po Aleksandrijos) antikinio pasaulio biblioteka
- Teatras, su stačiausia auditorija antikos pasaulyje
- Trajano šventykla, pastatyta iš marmuro II a. po Kr.
- Atėnės švetykla, papuošta Epigono skulptūromis
- Karaliaus rūmai
- Heronas - altorius, kuriame buvo garbinami Pergamono karaliai
Pergame buvo įsikūręs Asklepijus - vienas iš garsiausių antikos religinių ir gydymo centrų.
Pirmuosius archeologinius tyrinėjimus Pergame pradėjo Karlas Humanas 1978 m.