Mažoji Azija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mažoji Azija arba Anatolija (turkiškai Anadolu, gr. Ανατολία) – pusiasalis Azijos žemyno vakaruose, tarp Juodosios jūros ir Viduržemio jūros, į rytus nuo Bosforo sąsiaurio ir Egėjo jūros. Iš esmės pusiasalis sutampa su Turkijos valstybės ribomis Azijos žemyne.
[taisyti] Pavadinimas
Pavadinimas Anatolija kilo iš graikų Aνατολή (Αnatolí) "saulėtekis" ar Ανατολία (Anatolía) "saulėtekio šalis" ar tiesiog "Rytai". Pavadinimas atsirado prieš 3000 metų, kai graikai apgyvendino Joniją pirmam tūksntantmetyje pr. m. e. Bizantijos graikai Anatolikon ("Rytietiškieji") vadino žemes į rytus nuo Europos ir Bizantijos sostinės Konstantinopolio. Žodžio etimologija patvirtina, kad Anatolija yra pusiasalis, apribotas Viduržemio, Juodosios, Egėjo jūrų ir Tauro kalnų rytuose.
[taisyti] Geografija
[taisyti] Istorija
Mažosios Azijos istorija |
Mažosios Azijos priešistorė |
Hetitų valstybė |
Indoeuropiečių valstybės: |
Kapadokija, Lydija, Karija, Likija, Kilikija, Kipras, Pamfilija, Likaonija, Pisidija, Mysija, Troada, Aeolidė, Jonija, Frygija |
Achemenidų imperija |
Aleksandras Makedonietis |
Seleukidai, Galatija, Pergamas, Bitinija, Paflagonija, Pontas, Armėnija |
Romos imperija |
Bizantijos imperija |
Turkijos istorija |
Pagrindiniai straipsniai: Mažosios Azijos istorija, Turkijos istorija