Naujasis kursas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Naujasis kursas (angl. 'New Deal') JAV prezidento Franklino Ruzvelto 1933-1939 metais įvesta ekonominė-visuomeninė reformų programa. Šių reformų tikslas buvo Didžiosios depresijos metu spęsti iškilusias ūkines problemas, kurios milijonus amerikiečių paliko be darbo, o ūkis buvo degraduojantis. Buvo nuspręsta, kad nesikišant reikės ilgai laukti ir vyriausybės intervencijos, todėl naujasis kursas yra būtinas norint stabilizuoti ir vadovauti ekonomikai.

'Naujasis kursas' rėmėsi vyriausybės intervencija. Buvo įvestos bedarbių pašalpos, viešieji darbai, iš federalinio biudžeto finansuojamas verslas. Buvo teisiškai reguliuojamas verslas, žemės ūkis ir bankų veikla. Be to, buvo įvedami mechanizmai stimuliuojantys naujų darbo vietų kūrimąsi. Dėl Naujojo kurso politikos Ruzveltas tapo populiarus tarp JAV gyventojų, dėl to jis laimėjo JAV prezidento rinkimus keturis kartus iš eilės (1932 m., 1936 m., 1940 m. ir 1944 m.), tai rekordas tarp JAV prezidentų.

1935 m. įvestas Social Security Act, pagal kurį buvo galima gauti pensiją ir visuomeninę pagalbą.

[taisyti] Intervencijos šalininkų argumentai

Asmenys nepasitikintis laisvąja rinka argumentuoja, kad Naujasis kursas nebuvo geras žingsnis, nes žlugimas buvo toks gilus, kad net didelė intervencija negalėjo padėti pataisyti blogybių, kurios atsirado dėl ūkio nestabilumo.

[taisyti] Laisvosios rinkos šalininkų argumentai

Laisvosios rinkos šalininkai sako, kad krizė atsirado ir pagilėjo dėl valstybės kišimosi. Pagrindinis Naujojo kurso politikos šalininkų argumentas, tai įmonių išlaikymo išlaidų padidėjimas. Dėl to investavimas ir naujų darbuotojų įdarbinimas buvo labai apsunkintas. Naujojo kurso politika parodė, kad savaime ekonomika atsistatytų per ilgesnį laikotarpį.