See also ebooksgratis.com: no banners, no cookies, totally FREE.

CLASSICISTRANIERI HOME PAGE - YOUTUBE CHANNEL
Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions
Ekonomika - Vikipedija

Ekonomika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Ekonomika (graik. Eco οίκω - namas ir nemo, νέμω - platinti) - socialinis mokslas, tiriantis individu elgseną esant nuolatiniam gamybos faktorių trūkumui, tiesiogiai įtakojančią produkciją, paskirstymą ir vartojimą, ūkinę veiklą, ūkį. Ekonomika tiria, kaip žmonės, jų grupės (namų ūkiai), organizacijos (įmonės) priima sprendimus siekdami patenkinti savo poreikius. Šia prasme ekonomika susijusi su etika kaip pačiu pagrindiniu socialiniu mokslu – tiek ekonomika, tiek etika nurodo priežastis „kodėl žmonės daro tai ką jie daro“ ir labai dažnai šių mokslų išvados dėl to nesutampa.

[taisyti] Ekonomikos mokslo šakos

Pagrindinės ekonomikos mokslo šakos yra mikroekonomika ir makroekonomika. Mikroekonomika tiria „individualių veikėjų“ (asmens, namų ūkio, verslo subjekto) elgesį, prekių ir paslaugų kainas, sprendimų priėmimo procesus šiame lygmenyje. Makroekonomika tiria ekonomiką kaip visumą bandydama paaiškinti tokius reiškinius kaip bedarbystė, infliacija, nacionalinės pajamos.

Su ekonomikos mokslu susijusios ir smulkesnės disciplinos tarpusavyje besiskiriančios pažinimo objektais:

  • teorinės – ekonominė teorija, ekonomikos teorijų istorija, ekonomikos istorija;
  • praktinės – vadyba, marketingas, rinkodara, rinkotyra, šakinė ekonomika, įmonių ekonomika ir darbo ekonomika, buhalterinė apskaita, vadybos apskaita, finansų apskaita ir kt.

Ekonominės tikrovės pažinimui tinkamos ne tik ekonominėms disciplinos, bet ir tarpdisciplinariniai tyrinėjimai.

Pagal visuotinai pripažintą Journal of Economic Literature (Ekonominės literatūros žurnalo) klasifikaciją, ekonomikos mokslas skirstomas į:

  • [A] Bendroji bei edukacinė ekonomika
  • [B] Ekonominės minties raida bei metodologija
  • [C] Matematiniai ir kiekybiniai metodai
  • [D] Mikroekonomika
  • [E] Makroekonomika ir monetarinė ekonomika
  • [F] Tarptautinė ekonomika
  • [G] Finansinė ekonomika
  • [H] Viešoji ekonomika
  • [I] Sveikatos, švietimo bei socialinė ekonomika
  • [J] Darbo bei demografinė ekonomika
  • [K] Teisės ekonomika
  • [L] Industrinė ekonomika
  • [M] Verslo vadyba, verslo ekonomika, marketingas, sąskaityba
  • [N] Ekonominė istorija
  • [O] Raidos ekonomika, technologiniai pokyčiai, augimas
  • [P] Ekonominės sistemos
  • [Q] Žemės ūkio, resursų, aplinkos, bei ekologijos ekonomika
  • [R] Miestų ir regioninė ekonomika
  • [Y] Kitos šakos
  • [Z] Specifinės sritys (pvz., meno, religijos, kultūros ekonomika).

Kiekviena mokslo šaka skirstoma į pošakius. Kiekvienas autorius identifikuoja savo mokslinį darba naudodamasis šia kodacija. Pavyzdžiui, E52 reiškia „monetarinė politika“, o C01 „ekonometrija“. Platesnė informacija

[taisyti] Istorija

Kaip savarankiškas mokslas ekonomika išsiskyrė XVIII a. pasirodžius Adamo Smito veikalui „Tyrimai apie žmonių turto priežastis ir kilmę“ (1776) (paplitęs pavadinimas „Tautų turtas“). Tačiau anot J. Šumpeterio, vidinė ekonominių reiškinių logika buvo suprantama ir anksčiau, tik intuityviame, ikimoksliniame lygmenyje.

[taisyti] Nuorodos

Wikiquote logo
Puslapis projekte Vikicitatos -


aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -