Misterija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 |
Šiam straipsniui reikalingas dėmesys! Jei galite, paskaitykite aptarimus ir sutvarkykite jo turinį. |
Misterija (gr. mysterion 'slaptos apeigos') - nykstantis dramos žanras.
Pasak Vandos Zaborskaitės lietuvių literatūroje misterijomis vadinamos neoromantinės ir simbolistinės literatūros filosofinės dramos, kuriose monumentaliais stilizuotais vaizdais sprendžiamos žmonijos, tautos, individo likimo problemos.
Misterijomis Lietuvoje pasižymėjo:
- Vydūnas - „Probočių šešėliai“ (1908), „Mūsų laimėjimas“ (1913), „Jūrų varpai“ (1920),
- Liudas Gira - „Beauštanti aušrelė“ (1913), „Paparčio žiedas“ (1928),
- Vincas Mykolaitis-Putinas - „Nuvainikuota Vaidilutė“ (past. 1927),
- Vincas Krėvė - „Likimo keliais“ (1–2, 1926, 1929).
