Michel Foucault

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Michel Foucault (g. 1926 m. spalio 15 d. – m. 1984 m. birželio 25 d.) – prancūzų istorikas ir filosofas, siejamas su struktūralizmo ir post-struktūralizmo judėjimais. Foucault padarė didelę įtaką ne tik filosofijos, bet taip pat ir kitų humanitarinių bei socialinių mokslų srityse.

[taisyti] Biografija

Foucault gimė Poitiers mieste, Prancūzijoje, 1926 m.. Studijų metais buvo apimtas gilios depresijos, netgi bandė nusižudyti. Galbūt dėl šios priežasties susidomėjo psichologija ir baigdamas filosofijos studijas taip pat gavo psichologo diplomą. 7-ame dešimtmetyje dirbo įvairiuose Prancūzijos universitetuose ir tapo gerai žinomu akademiniame rate. 1969 m. buvo išrinktas Collège de France minties sistemų istorijos fakulteto profesoriumi, kur dirbo iki savo mirties. Nuo 1970-ųjų, Foucault aktyviai reiškėsi politikos klausimais, įkūrė Groupe d'information sur les prisons ir dažnai pasisakydavo gindamas homoseksualų ir kitų marginalinių grupių teises. Jis dažnai skaitydavo paskaitas už Prancūzijos ribų, ypatingai JAV, ir 1983 m. sutiko tapti Kalifornijos universiteto, Berkeley lankančiu dėstytoju. Foucault, tapęs ankstyva AIDS auka, mirė Paryžiuje 1984 m..

[taisyti] Bibliografija lietuvių kalba

• Foucault M., „Disciplinuoti ir bausti: kalėjimo gimimas”. Vilnius, Baltos lankos 1998.
• Foucault M., „Diskurso tvarka”. Vilnius, Baltos lankos 1998.
• Foucault M., "Seksualumo istorija". Vilnius, Vaga 1999.