Merida (Ispanija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Merida (isp. Mérida) – miestas Estremadūroje (vakarų Ispanija), Badachoso provincijoje. 50,5 tūkst. gyventojų (1998). Estremadūros autonominio regiono sostinė. Išsidėsčiusi ant kalvos prie Guadiana upės, 53 km į rytus nuo Badachoso. Išvystyta mėsos, vilnos, medvilnės, tabako pramonė. Išlikusi maurų pilis El Conventual, granitinis romėnų tiltas (64 arkos; pastatytas imperatoriaus Augusto laikais), miesto šiaurėje yra romėnų akvedukas, amfiteatro, šventyklų, mauzoliejų liekanos. Dėl šių vertingų istorinių objektų miestas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

[taisyti] Istorija

Miestą IV amžiuje įkūrė romėnai ir pavadino Augusta Emerita. Miestas buvo Luzitanijos regiono sostinė, dėl savo įspūdingumo kartais buvo vadinama „Ispanijos Roma“. 713 m. Meridą užpuolė maurai, tačiau 1228 m. Leono karalius Alfonsas IX ją atkariavo ispanams.

Merida smarkiai nukentėjo Napoleono karų metu (1799–1815 m.).

Vikiteka: Merida (Ispanija) – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu

UNESCO pasaulio paveldas Objekto nr. 664 (anglų k.) • (prancūzų k.)