Lietuvos savivaldybių asociacija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lietuvos savivaldybių asociacija yra ribotos civilinės atsakomybės viešojo juridinio asmens teises turinti ne pelno organizacija, jungianti visas Lietuvos Respublikos savivaldybes ir sprendžianti savo narių – savivaldybių – bendrąsias problemas, teikianti savo nariams paslaugas, taip pat atstovaujanti savo narių bendriesiems interesams valstybės valdžios ir valdymo institucijose, užsienio valstybių savivaldybių ir kitose tarptautinėse organizacijose, formuojanti Asociacijos narių veiklos strategiją, stiprinanti vietos savivaldą bei koordinuojanti Asociacijos narių kryptingą veiklą atskirose srityse, tenkinanti ir ginanti kitus Asociacijos narių viešuosius interesus. Steigiamasis Lietuvos Savivaldybių asociacijos (LSA) suvažiavimas įvyko 1995 m. birželio mėnesį. Asociacijos nariais tapo 55 (iš 56) savivaldybių. Šiuo metu asociacijoje yra visos 60 Lietuvos savivaldybių.
Turinys |
[taisyti] Istorija
[taisyti] 1920–1940 m.
Lietuvoje pirmosios miestų ir valsčių savivaldybių sąjungos buvo pradėtos kurti 1920 – 1923 metais, įvyko 6 Lietuvos savivaldybių suvažiavimai, kurių paskutinis, įvykęs 1926 m., parengė vienos iš demokratiškiausių tuometinėje Europoje vietos savivaldos sistemos projektą.
1924 m. vasario 2 – 4 d. Kauno burmistro Jono Vileišio iniciatyva buvo įkurta Lietuvos miestų sąjunga. Jis jai ir vadovavo iki 1932 m. Jo pavaduotoju buvo Šiaulių burmistras Kazys Ubeika, vėliau Jackus Sondeckis. Sąjungai priklausė miestai, turintys daugiau, kaip 3000 gyventojų. Ji rūpinosi bendraisiais ūkio ir kultūros reikalais, atstovavo gyventojams prieš valstybės valdžią, palaikė ryšius su užsienio miestais ir jų organizacijomis.
1927 m. gegužės 25 – 27 d. Rygoje įvyko pirmasis Baltijos valstybių miestų atstovų suvažiavimas, kuriame buvo įsteigtas nuolatinis Lietuvos, Latvijos ir Estijos miestų sąjungų biuras. Antrasis sąjungų suvažiavimas įvyko 1931 m. Taline, trečiasis – 1935 m. Kaune, ketvirtasis – 1938 m. Rygoje. Buvo užmegzti ryšiai su Suomijos ir kitų šalių savivaldybių sąjungomis. Lietuvos miestų sąjunga priklausė Tarptautinei miestų sąjungai, iki 1939 m. jos atstovai – J.Vileišis, vėliau – Juozas Merkys dalyvavo IULA kongresuose.
[taisyti] Po 1990 m.
1991 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pirmiausia susikūrė savanoriškos Didžiųjų miestų, Miestų, Rajonų ir Žemesniosios pakopos savivaldybių sąjungos, šiek tiek derindavusios savo veiklą ir tarpusavyje. Tačiau neretai jų interesai susikirsdavo. Neturėdamos visuotinės ir privalomos narystės, vieningos nario mokesčių sistemos bei atvirai ignoruojamos valstybinių struktūrų valdininkų, šios sąjungos nesugebėjo suvienyti visų savivaldybininkų pastangų plėtojant savivaldą Lietuvoje. Netgi priešingai, dėl netoliaregiškos šių sąjungų vadovų politikos 1995 metais, panaikinus apylinkių tarybas ir sukūrus apskritis, perėmusias dalį savivaldybių funkcijų, reali savivalda buvo nutolinta nuo žmonių.
[taisyti] Asociacijos veikla
Priėmus naują Vietos savivaldos pagrindų įstatymo redakciją, 1995 metais atsirado vietos ir Lietuvos savivaldybių asociacijai. 1995 m. kovo 28 d. įstatymu „Dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų“ ji buvo įteisinta kaip asocijuota savivaldybių atstovė santykiuose su Vyriausybe, kitomis valstybės institucijomis bei tarptautinėmis organizacijomis. Numatyta, kad LSA atstovauja savivaldybėms su Vyriausybe derinant savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir jų išlyginimą lemiančius rodiklius. Asociacijos pastangomis 1998 metais gruodžio mėn. buvo pasirašytas trišalis Finansų ministerijos, Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos bendrų derybų dėl savivaldybių pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių protokolas. Vyriausybės ir Asociacijos 2000 metais birželio mėn. susitarimu „Dėl dvišalio bendradarbiavimo“ buvo sudaryta Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos dvišalė komisija ir patvirtinti šios komisijos nuostatai. Dvišalės komisijos tikslas – interesų bei pozicijų tarp Vyriausybės ir Asociacijos derinimas, probleminių klausimų, kylančių dėl santykių tarp Vyriausybės institucijų ir savivaldybių, kurių jos negali išspręsti be valstybės institucijų pagalbos, nagrinėjimas, išvadų ir pasiūlymų savivaldos plėtrai aktualiais klausimais teikimas.
[taisyti] Funkcijos
- Koordinuoja ir skatina bendradarbiavimą tarp Lietuvos savivaldybių, padeda spręsti bendrąsias savivaldybių problemas, teikia savivaldybėms metodinę medžiagą ir konsultacijas.
- Teisės aktų nustatyta tvarka derina įstatymų ir kitus teisės aktų projektus, susijusius su savivaldybių veikla.
- Teikia informaciją savivaldybėms apie Asociacijos nagrinėjamus klausimus.
- Atstovauja bendriesiems narių interesams valstybės valdžios ir valdymo bei kitose institucijose.
- Atstovauja bendriesiems narių interesams užsienio valstybių vietos savivaldos ir kitose tarptautinėse organizacijose, padeda savivaldybėms bendradarbiauti su užsienio partneriais.
- Organizuoja Lietuvos savivaldybių asociacijos tarybos narių mokymą ir bendradarbiauja su savivaldybėmis organizuojant savivaldybių valstybės tarnautojų įvadinį ir tęstinį mokymą.
- Leidžia savo leidinius.
- Steigia fondus, atstovybes, viešąsias įstaigas, įmones.
- Tarpusavio susitarimu teikia savo nariams kitas paslaugas.
- Bendradarbiauja su savivaldybių merais, administratoriais, kitais savivaldybių tarnautojais jiems įstatymais tiesiogiai priskirtos kompetencijos klausimais.
- Bendradarbiauja su organizacijomis, atstovaujančiomis kitų subjektų bendriesiems interesams (asociacijomis, konfederacijomis ir kt.).
[taisyti] Tikslai
Asociacijos veiklos tikslai – siekti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyto savivaldybių savarankiškumo atstovaujant bendruosius Asociacijos narių interesus valstybės valdžios ir valdymo institucijose, bendradarbiaujant su užsienio valstybių savivaldybių ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis, įgyvendinant Lietuvoje Europos vietos savivaldos Chartijos nuostatas ir vykdant atskiras Asociacijos programas.
[taisyti] Institucijos
Asociacijos institucijos yra:
- Atstovaujamosios – Asociacijos narių atstovų suvažiavimas, apskričių (regionų) merų pasitarimai;
- Vykdomosios – Asociacijos taryba, valdyba, Asociacijos prezidentas;
- Asociacijos vienasmenis valdymo organas – Asociacijos direktorius;
- Kontrolės – Revizijos komisija.
- LSA leidžia savaitraštį „Savivaldybių žinios“.
[taisyti] Atstovavimas
Asociacijos narių atstovų suvažiavimai vyksta kasmet. Atstovavimo savivaldybei asociacijoje norma yra 1 asmuo nuo 10 tarybos narių, taip pat nuo likusios nepilnos dešimties (daugiau kaip 5). Papildomai prie nustatytos kvotos savivaldybės, kuriose gyvena daugiau kaip 100 000 gyventojų, nuo kiekvieno kito 100 000 (taip pat nuo nepilno 100 000) renkama po 1 asmenį.
Savivaldybės – asociacijos narės savo atstovus į asociacijos suvažiavimą renka pagal kvotas proporcingai rinkimus laimėjusių partijų gautoms vietoms tarybose visam tarybos įgaliojimų laikui. Asociacija savo renkamas institucijas formuoja iš kandidatų, siūlomų proporcingai visoms savivaldybių tarybų rinkimus laimėjusių partijų gautoms vietoms savivaldybių tarybose.
Asociacijos narių atstovų suvažiavimas tvirtina ir keičia nario mokesčio dydį, kuris nustatomas ne mažesnis kaip 0,02% ir ne didesnis kaip 0,04% savivaldybės biudžeto išlaidų, asociacijos ir jos vykdomosios bei kontrolės institucijų struktūrą, asociacijos pajamų ir išlaidų sąmatą, įstatus.
[taisyti] Prezidentai
- 1995 m. –
- 1997 m. – Rolandas Paksas,
- 1999 m. – Dobilas Kurtinaitis,
- 2000 m. – Bronis Ropė,
- 2003 m., 2007 m. – Ričardas Malinauskas.
[taisyti] Viceprezidentai
- 2003 m. – Vytautas Kirkliauskas, Vidas Mikalauskas, Bronis Ropė, Antanas Gustaitis.
- 2007 m. – Algimantas Vakarinas, Kęstas Komskis, Povilas Žagunis, Algirdas Vrubliauskas.
[taisyti] Direktoriai
- 1998 m. – Sigitas Šiupšinskas
- 2005 m. – Vytautas Kvietkauskas
[taisyti] Tarptautinės organizacijos
- Europos Tarybos vietos ir regionų valdžių kongresas,
- Europos savivaldybių ir regionų taryba.
