Lankas (ginklas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lankas - senovinis rankinis ginklas strėlėms svaidyti. Sudarytas iš sulenkto medinio ar kitokio strypo ir tarp strypo galų įtemptos templės.
[taisyti] Istorija
Vartotas nuo paleolito (ypač mezolite) iki XVII a. beveik visų pasaulio tautų (kai kur tebevartojamas).
Lietuvoje ankstyviausių pėdsakų (titnaginių strėlių antgalių) rasta iš X-VIII t-mečio pr. m. e. Vartotas paleolite, neolite, eneolite, tačiau daugiausia geležies amžiuje (iš pastarojo piliakalniuose randama kaulinių ir geležinių strėlių antgalių). Ankstyviausių (I m.e.t-mečio II pusės) geležinių trisparnių strėlių antgalių rasta Plinkaigalio (Kėdainių rj.) kapinyne, Aukštadvario (Trakų rj.), Kunigiškių (Vilkaviškio rj.) piliakalniuose. Ypač daug strėlių antgalių rasta vėlyvojo geležies amžiaus Kaukų (Alytaus rj.), Aukštadvario (Trakų rj.), Rudaminos (Vilniaus rj.) piliakalniuose.
[taisyti] Nuorodos
 |
Šis straipsnis apie ginklą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
