Kapris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kapri (itališkai Capri) yra Italijos sala esanti Neapolio įlankoje. Salos pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio Capros reiškiančio šernas. Sala užima apie 11 km² ploto. Daugiausiai sala susidariusi iš klinčių. Aukštuose uolėtuose krantuose gausu karstinių darinių: arkų, urvų, uolų. Aukščiausias salos kalnas Solaro (Solaro) yra 589 m. aukščio.

Saloje yra du miestai - Kapris (7278 gyventojų) ir Anakapris (6240 gyv.). Kapri sala pasižymi itin gausia augmenija - viso auga apie 800 rūšių augalų. Citrinių ir vynuogių derlius saloje nuimamas triskart per metus. Iš gėlių, auginamų saloje, gaminami įvairūs kvepalai.

[taisyti] Istorija

29 m. pr. mūsų erą imperatorius Augustas, sužavėtas Kaprio salos grožio, iškeitė ją į Iskjos salą. Tuo metu saloje iškilo daug salų. Imperatorius Tiberijus pastatydino saloje 12 vilų, paaukotų 12-ai Olimpo dievų. 27-27 m. imperijai jis vadovavo gyvendamas vienoje iš garsiausių vilų - Jupiterio viloje (villa Jovis). Žlugus Romos imperijai, salos valdovai keitė vieni kitus: ji priklausė langobardams, normanams, Neapolio ir Ispanijos karaliams, prancūzams. Salą dažnai sudrebindavo saracėnų ir turkų antpuoliai. 1860 m. Kaprio sala įėjo į Italijos karalystę.

[taisyti] Salos žymesnės vietos

• Laikrodžių bokštas (Torre dell'Orologio)
• Šv. Stepono bažnyčia (Santo Stefano)
• Augusto sodai (Giardini d'Augusto)
• Faralijonių uolos (Faraglioni)
• Šv. Jokūbo kartūzų vienuolynas (Certosa di san Giacomo)
• Šv. Mykolo bažnyčia (Chiesa di san Michele)
• San Mikelės vila (Villa San Michele)
• Žydroji grota (Grotta Azzurra)