Kaligula
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kaligula (Gajus Julijus Cezaris Germanikas, 12 m. rugpjūčio 31 – 41 m. sausio 24) Romos imperatorius (nuo 37 m.), iš Julijų – Klaudijų dinastijos. Germaniko sūnus.
Kaligula siekė neribotos valdžios ir iš pavaldinių reikalavo, kad jį garbintų kaip dievą. Leido daug valstybinių lėšų teatrui, triumfams, statyboms. Tuštėjantį valstybės iždą pildė, didindamas mokesčius, konfiskuodamas brangenybes (ypač iš senatorių). Tironiškas Kaligulos valdymas sukėlė Senato ir pretorionų vadų nepasitenkinimą.
Kaligulą nužudė pretorionų karo tribūnas Kasijus Herėja.
Kaligulą – kaip maištaujantį žmogų – savo dramoje „Kaligula“ pavaizdavo prancūzų rašytojas egzistencialistas Alberas Kamiu.
[taisyti] Nuorodos
 Romos imperatorius |
||
| Anksčiau valdė: Tiberijus |
Kaligula (37–41) Julijų–Klaudijų dinastija |
Vėliau valdė: Klaudijus |
| Straipsnių serijos apie Senovės Romą dalis | ||
