Jurgis Šaulys
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jurgis Šaulys (1879 m. gegužės 5 d. Balsėnuose (dab. Klaipėdos raj., Veiviržėnų sen.) – 1948 m. spalio 18 d. Lugane, Šveicarija) – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, filosofijos daktaras, valstybės ir visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas.
Turinys |
[taisyti] Biografija
[taisyti] Išsilavinimas
Nuo 1887 m. mokėsi Kaltinėnų parapijos daraktorių mokykloje, Palangos progimnazijoje, Vilniaus kunigų seminarijoje (1897–1899 m.), bet iš jos atleistas už lietuviškos spaudos laikymą ir platinimą. 1903 m. pradėjo studijuoti ekonomiką Berno (Šveicarija) universitete, kurį baigė 1912 m. filosofijos daktaro laipsniu.
[taisyti] Valstybės ir visuomenės veikėjas
1902 m. dalyvavo varpininkų suvažiavime, 1902–1904 m. buvo Lietuvos demokratų partijos narys ir vienas iš jos programos projekto rengėjų. 1904 m. vasarą pasitraukė iš demokratų partijos ir daugiau jokiai partijai nebepriklausė, liko sau kairiuoju liberalu.
1912–1915 m. dirbo Žemės ūkio banke Vilniuje finansininku.
1915–1918 m. dalyvavo įvairiuose konferencijose ir pasitarimuose Lietuvos valstybės klausimais. Įsteigė Lietuvos draugijos nukentėjusiems nuo karo, agronomijos teisėms ir pagalbai teikti organizaciją, dalyvavo Vilniaus piliečių komiteto veikloje.
1917 m. rugsėjo 18–22 d. Lietuvių konferencijoje Vilniuje išrinktas į Lietuvos Tarybą, buvo jos generalinis sekretorius ir pirmasis vicepirmininkas. 1918 m. vasario 16 d. su kitais Lietuvos Tarybos nariais pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.
1918–1923 m. ir 1927–1946 m. laikotarpiais Jurgis Šaulys dirbo Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. Jis pirmasis Lietuvos valstybės nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotas ministras Vokietijoje (1918–1919 m.), Šveicarijoje (1919 m.), Italijoje (1921–1923 m.), Vatikane (1927–1931 m.), vėl Vokietijoje (1931–1938 m.), Lenkijoje (1938–1939 m.), vėl Šveicarijoje (1939–1946 m.).
[taisyti] Spaudos darbuotojas
Jurgis Šaulys, dar besimokydamas Palangos progimnazijoje, dalyvavo slaptame lietuvių moksleivių būrelyje, kuriame pamilo lietuvių literatūrą, lietuvių kalbą, o mokydamasis Vilniaus kunigų seminarijoje jau pats subūrė lietuvių klierikų būrelį, įkūrė draugiją, kuri slaptai skaitė ir platino rusų uždraustą lietuvišką spaudą, knygas. 1900–1901 m. suorganizavo Vilniuje slaptus lietuvių kalbos kursus, kuriuose pats dėstė lietuvių kalbą.
Rašė į lietuvišką spaudą: „Vienybė Lietuvininkų“ (JAV), „Tėvynės sargas“, „Žinyčia“, „Varpas“, „Ūkininkas“, „Darbininkų balsas“, „Draugas“, „Lietuvos aidas“ ir kt. Į lietuvių kalbą išvertė Sofoklio „Antigonę“ (1903 m.), V.Krakovskio „Naująją Zelandiją“ (1905 m.), Eschilio dramą „Prikaltas Prometėjas” (1905 m.), „Kas tie socialdemokratai?” (1906 m.), „Nihilistai“ (1913 m.).
Vertė į lietuvių kalbą lenkų archeologo L. Kšivickio, su kuriuo per vasaros atostogas yra tyrinėjęs Lietuvos piliakalnius, veikalą „Žemaičių senovė“. Redagavo „Varpą“, „Ūkininką“, „Naujienas“ (1903–1904 m.), „Lietuvių žinias“ (1914–1915 m.), „Klaipėdos žinias“ (1924), „Lietuvos keleivį“ (1924 m.), „Memel Zeitung“ (1924–1925 m.) ir kt.
Prisidėjo prie pasikalbėjimo knygelės „Kalbėk angliškai” (1945 m.) sudarymo. Dr. Jurgis Šaulys buvo didelis bibliofilas. Yra tvarkęs rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės tėvo biblioteką (1902–1903 m.). 644 senus spaudinius, susijusius su Lietuvos istorija, jis yra padovanojęs VDU (1938 m.). 1952 m. jo biblioteką ir dalį archyvo įsigijo Pensilvanijos universitetas Filadelfijoje (JAV), kitą dalį archyvo, kuriame daugiausia asmeniniai J. Šaulio dokumentai, 2000 m. jo giminaičiai perdavė Lietuvos Nepriklausomybės Signatarų namų muziejui Vilniuje.
[taisyti] Atminimas
- Išleistas lankstinys „Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras diplomatas Jurgis Šaulys” (1989 m., sudarytojas V.Serapinas);
- Jurgio Šaulio gimtinėje pastatytas stogastulpis (1989 m., skulpt. V.Savickis);
- Veiviržėnų miestelyje J.Šaulio vardu pavadinta gatvė;
- Išleistas pašto ženklas su J.Šaulio atvaizdu (1996 m., Lietuvos paštas).
[taisyti] Šaltiniai
- http://www.kvb.lt/leidiniai/nepriklausomybes_signatarai/j_saulys.html Nepriklausomybės signatarų puslapis].
- Lietuvių enciklopedija. T.XXIX. Boston. 1963. P. 371.
- Lietuvių enciklopedija. T.XXXVII. Boston. 1985. P. 568.
- Kaluškevičius Benjaminas, Kazys Misius. Lietuvos knygnešiai ir Daraktoriai. 1864–1904 m. Vilnius. Diemedis. 2004. P. 458
