Juan dinastija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 |
|---|
| Mongolijos istorija |
| Šiongnu |
| Žužanai |
| Šianbei |
| Tiurkų kaganatas |
| Uigūrų kaganatas |
| Kirgizų kaganatas |
| Liao (kidaniai) |
| Mongolų imperija |
| Juan dinastija |
| Šiaurės Juan dinastija |
| Čing dinastija |
| Mongolijos Liaudies Respublika |
| Mongolija |
Juan dinastija – (元朝, pinyin Yuáncháo, mongoliškai Dai Ön Yeke Mongghul Ulus) – mongolų dinastija, valdžiusi Kiniją nuo 1271 iki 1368 m., po Song dinastijos, prieš Ming dinastiją.
Turinys |
[taisyti] Istorija
[taisyti] Juan dinastijos pradžia
Oficialiai pirmasis Juan imperatorius buvo Temüjin (Čingischanas). Išsikovojęs valdžią savo gentyje, tuo metu nominaliai valdytoje džurčenų Dzin dinastijos, Temüjinas ėmė puldinėti gretimas gentis. Derindamas diplomatiją, karinę jėgą, žmonių valdymą, Temüjinas suvienijo paskiras gentis į vieną tautą. Tuomet jis gavo vardą Čingischanas„ – “Visuotinis valdovas". Tai buvo Mongolijos gimimas.
Savo įpėdiniu Čingischanas pasirinko trečiąjį sūnų Ogedei ir nurodė, kaip iš jo tiesioginių palikuonių turės būti renkami būsimieji chanai.
Mongolai tęsė nukariavimus. 1209 m. Vakarų Sia (Xi Xia) imperatorius pripažino Čingischano viršenybę. 1234 m. galutinai įveikta Dzin dinastija (džurčenų valstybė). Tuomet prasidėjo konfliktai su Pietų Song, o 1235 m. – karai. Möngke chanas užėmė Junaną, įsiveržė į Indokiniją. Šio chano nukariavimai palengvino galutinį Song sužlugdymą. Möngke chanui mirus nuo dizenterijos, mongolų imperijoje prasidėjo pilietinis karas, gerokai susilpninęs valstybę. Naujas chanas buvo Kublai, Čingischano vaikaitis.
Kublajus chanu tapo 1260 m. 1264 m. nauja savo sostine paskelbė ir perstatė Khanbaliq miestą (Dàdū 大都, dab. Pekinas). Puolė Pietų Song. 1271 m. įkūrė Juan dinastiją. 1272 m. Dadu tapo Juan sostine. 1279 m. Juan pajėgos užėmė Guangdžou – ši data žymi Pietų Song pabaigą ir tikrąjį Juan įsitvirtinimą Kinijos regione. Kublai chanas tapo Kinijos imperatoriumi ir pradėjo reformuoti valdymą. Stengėsi tapti absoliučiu monarchu, reformavo daug valdžios institucijų, ypač mokesčių tarnybas.
Nors Kublai chanas teoriškai buvo visos Mongolijos imperijos valdovas, jam labiausiai rūpėjo Kinija. Po jo mirties 1294 m. imperija praktiškai subyrėjo į nepriklausomus chanatus.
[taisyti] Valdymas
Visuomenė buvo padalinta į grupes: mongolus, Centrinės Azijos tautas (tibetiečiai, uigūrai), hanius ir pietinių regionų tautas. Svarbiausi postai atitekdavo tik mongolams. Daugiausia privilegijų turėjo mongolai ir kitos ne kinų tautos, o kinai gaudavo tik smulkesnius postus. Kinams taip pat būdavo skiriamos sunkiausios bausmės, įvestos įvairios kvotos tautybėms, pvz., valstybiniuose egzaminuose, buvo draudžiama tuoktis žmonėms iš skirtingų grupių.
Paveldėjimo problema Juan dinastijoje buvo ryški. Kublajus savo įpėdiniu pasirinko sūnų Džendziną (Zhenjin), tačiau šis mirė anksčau už tėvą, todėl kitu imperatoriumi tapo Džendzino sūnus Čengdzongas (Chengzong). Nors jis tęsė daugelį senelio darbų, jo valdymo laikotarpiu Juan dinastija ėmė smukti. Kitas imperatorius buvo Udzongas (Wuzong), sustabdęs Kublajaus pradėtus darbus. Jo valdymas pasižymėjo finansiniais sunkumais. Ketvirtasis imperatorius Žendzongas (Renzong) buvo paskutinis stipresnis imperatorius. Jis buvo atviras Kinijos kultūrai, kas sukėlė mongolų elito nepasitenkinimą. Žendzongas įvedė egzaminus norintiems tapti valdininkais.
[taisyti] Žlugimas
Pagrindinės Juan žlugimo priežastys buvo netvarka mongolų administracinėse taisyklėse, valdininkų godumas, popierinių pinigų infliacija, kinų patiriama priespauda, valstietijos skurdas. Dėl šių priežasčių 1351 m. prasidėjo maištai, ypač gausūs aplink Šandongo provinciją. Pagrindinis judėjimas vadinosi „Raudonieji raiščiai“.
Dinastija buvo viena iš trumpiausiai valdžiusių Kinijos dinastijų. Kublajaus įpėdiniai ilgainiui sinizavosi ir prarado įtaką kituose mongoliškuose kraštuose Azijoje: ten į juos žiūrėta kaip į „pernelyg kiniškus“. Pamažu jie prarado valdžią ir Kinijoje. Paskutinių Juan imperatorių valdymo laikotarpiai buvo trumpi, pilni intrigų. Šalyje siautė plėšikai, o Juan armija nesikišo. Imperatorius Ingdzongas (Yingzong) valdė tik dvejus metus, jį nuvertė penki princai ir į sostą pasodino Taidingdi. Paskutinį Kublajaus įpėdinį iš sostinės 1368 m. išvijo Ming dinastijos įkūrėjas Džu Juandžangas.
[taisyti] Tolesnė dinastijos istorija
Pagrindinis straipsnis: Šiaurės Juan dinastija
Mongolai pasitraukė į Mongoliją, kur toliau gyvavo Juan dinastija, istorikų vadinama „šiaurės Juan“. Ming ir Juan dinastijos viena kitos legitimumą neigė, tačiau istorikai legitimiąja dinastija laiko Ming.
1380 m. kinų kariuomenė įsiveržė į Mongoliją ir 1388 m. išplėšė pergalę. Į nelaisvę paimta apie 70 000 mongolų, sugriauta mongolų sostinė Karakorumas. Po aštuonerių metų į Mongolijos sostą atsisėdo Kublajaus palikuonis Yesüder. Mongolai mokėjo Ming dinastijai duoklę.
XVII a. mongolus puldinėjo mandžiūrai. 1634 m. paskutinis mongolų didysis chanas Ligdan mirė pakeliui į Tibetą. Jo sūnus pasidavė mandžiūrams ir atidavė jų valdovui Juan imperatoriaus antspaudą. Pastarasis valdovas 1636 įkūrė Čing dinastiją kaip Juan dinastijos įpėdinę.
[taisyti] Kultūra Juan laikotarpiu
Mongolai mažai domėjosi kinų kultūra.
Čingischanas buvo palankus daoizmui, bet vėliau ypač suklestėjo tibetietiškas budizmas. Juan valdžia buvo palanki islamui, formavosi musulmonų bendruomenės.
Mongolai pertvarkė ir patobulino kelių sistemą. Norint užkirsti kelią badui, visoje imperijoje pristatyta grūdų saugyklų. Perstatytas Pekinas ir rūmai jame.
Juan laikotarpiu ypač vystėsi drama ir romanas, plito rašytinė kalba. Klestėjo prekyba tarp Rytų ir Vakarų. Į Vakarus aėjo kiniškų išradimų: parakas, spausdinimas, porcelianas, žaidimo kortos, medicininė literatūra. Valdant Kublai chanui, Kinijoje lankėsi Marko Polo. Keliautojai iš Vakarų į Kiniją atvežė naujovių, pvz., pagalbą hidraulinėje inžinerijoje. Kinijoje atsirado maistinis augalas gaolianas.
[taisyti] Valdovai
| Šventyklos vardas1 | Pomirtinis vardas | Chano titulas | Asmeninis vardas | Valdymo metai | Laikotarpiai2 |
|---|---|---|---|---|---|
| Tàizǔ 太祖 |
– | Čingischanas | Borjigin Temujin Bèi'érzhījīn Tiěmùzhēn 孛兒只斤鐵木真 |
1206-1227 | - |
| Ruìzōng 睿宗 |
– | ? | Borjigin Tolui Bèi'érzhījīn Tuōléi 孛兒只斤拖雷 |
1228 | - |
| Tàizōng 太宗 |
– | Ögedei chanas | Borjigin Ögedei Bèi'érzhījīn Wōkuòtá 孛兒只斤窩闊台 |
1229-1241 | – |
| – | – | – | Töregene Khâtûn Nǎimǎzhēn 乃馬真 |
regentas 1241-1246 | - |
| Dìngzōng 定宗 |
– | Güyük chanas | Borjigin Güyük Bèi'érzhījīn Guìyuó 孛兒只斤貴由 |
1246-1248 | - |
| – | – | ? | Oghul Ghaymish Hǎimǐshī 海米失 |
regentas 1248-1251 | - |
| Xiànzōng 憲宗 |
– | Möngke chanas | Borjigin Möngke Bèi'érzhījīn Ménggē 孛兒只斤蒙哥 |
1251-1259 | - |
| Shìzǔ 世祖 |
– | Kublai chanas | Borjigin Kublai Bèi'érzhījīn Hūbìliè 孛兒只斤忽必烈 |
1260-1294 | Zhōngtǒng (中統 džongtong; 1260-1264) Zhìyuán (至元 džijuan; 1264-1294) |
| Chéngzōng 成宗 |
– | Temür Öljeytü chanas | Borjigin Temür Bèi'érzhījīn Tiěmù'ěr 孛兒只斤鐵木耳 |
1294-1307 | Yuánzhēn (元貞 juandžen; 1295-1297) Dàdé (大德 dade; 1297-1307) |
| Wǔzōng 武宗 |
– | Qayshan Gülük | Borjigin Qayshan Bèi'érzhījīn Hǎishān 孛兒只斤海山 |
1308-1311 | Zhìdà (至大 džida; 1308-1311) |
| Rénzōng 仁宗 |
– | Ayurparibhadra | Borjigin Ayurparibhadra Bèi'érzhījīn Àiyùlíbálìbādá 孛兒只斤愛育黎拔力八達 |
1311-1320 | Huángqìng (皇慶 huangčing; 1312-1313) Yányòu (延祐 janjou; 1314-1320) |
| Yīngzōng 英宗 |
– | Suddhipala Gege'en | Borjigin Suddhipala Bèi'érzhījīn Shuòdébālá 孛兒只斤碩德八剌 |
1321-1323 | Zhìzhì (至治 džidži; 1321-1323) |
| Jìnzōng 晉宗 |
Tàidìng Dì 泰定帝 |
Yesün-Temür | Borjigin Yesün-Temür Bèi'érzhījīn Yěsūntiěmùér 孛兒只斤也孫鐵木兒 |
1323-1328 | Tàidìng (泰定 taiding; 1321-1328) Zhìhé (致和 džihe; 1328) |
| – | Tiānshùn Dì 天順帝 |
Arigaba | Borjigin Arigaba Bèi'érzhījīn Āsùjíbā 孛兒只斤阿速吉八 |
1328 | Tiānshùn (天順 tianšun; 1328) |
| Wénzōng 文宗 |
– | Jijaghatu Toq-Temür | Borjigin Toq-Temür Bèi'érzhījīn Tútiěmùér 孛兒只斤圖鐵木兒 |
1328-1329 ir 1329-1332 |
Tiānlì (天曆 tianli; 1328-1330) Zhìshùn (至順 džišun; 1330-1332) |
| Míngzōng 明宗 |
– | Qoshila Qutuqtu | Borjigin Qoshila Bèi'érzhījīn Héshìlà 孛兒只斤和世剌 |
1329 | - |
| Níngzōng 寧宗 |
– | Irinchibal | Borjigin Irinchibal Bèi'érzhījīn Yìlínzhìbān 孛兒只斤懿璘質班 |
1332 | Zhìshùn (至順 džišun; 1332) |
| Huìzōng 惠宗 |
Shùndì 順帝 |
Toghan-Temür | Borjigin Toghan-Temür Bèi'érzhījīn Tuǒhuān Tiěmùér 孛兒只斤妥懽鐵木兒 |
1333-1370 | Zhìshùn (至順 džišun; 1333) Yuántǒng (元統 juantong; 1333-1335) Zhìyuán (至元 džijuan; 1335-1340) Zhìzhèng (至正 džidženg; 1341-1368) Zhìyuán (至元 džijuan; 1368-1370 |
|
Juan dinastijos valdovai po to, kai iš Kinijos dinastiją išstūmė Ming, po Juan Šundi valdymo. |
|||||
| Zhāozōng 昭宗 |
– | Biligtü chanas | Borjigin Ayushiridara Bèi'érzhījīn Àiyùshílǐdálà 孛兒只斤愛育識里達臘 |
1370-1378 | Xuānguāng (宣光 siuanguang; 1371-1378) |
| – | – | Usakhal chanas | Borjigin Tögüs Temür Bèi'érzhījīn Tuōgǔsī Tiěmùér 孛兒只斤脫古思鐵木兒 |
1378-1387 | Tiānguāng (天光 tianguang; 1378-1387) |
|
1 Chanai iki Kublai chano vadinami vardais (pvz., Temujin) arba chano titulais. Po Kublaichano vartojamas dinastijos pavadinimas (Juan) + šventyklos arba pomirtinis vardas. Imperatorius, kurio chano titulas yra Yesün-Temür, vadinamas tik Juan Taiding Di. Paskutinis imperatorius vadinamas Juan Šundi. |
|||||
