See also ebooksgratis.com: no banners, no cookies, totally FREE.

CLASSICISTRANIERI HOME PAGE - YOUTUBE CHANNEL
Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions
Šang dinastija - Vikipedija

Šang dinastija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

History of China
Kinijos istorija
Legendiniai valdovai
Sia dinastija
Šang dinastija
Džou dinastija
Čin dinastija
Han dinastija
Šešių dinastijų laikotarpis
Trys valstybės
Vakarų Dzin
Pietų ir šiaurės dinastijos
Sui dinastija
Tang dinastija
5 dinastijos ir 10 karalysčių
Song dinastija
Juan dinastija
Ming dinastija
Čing dinastija
Kinijos Respublika
Kinijos Liaudies Respublika

Šang (Shang) dinastija (商朝) – pirmoji istorinė Kinijos dinastija. Tradiciškai manoma, kad ji valdė apie 1600–1046 m. pr. m. e. Šang dinastija į valdžią atėjo po legendinės Sia dinastijos, po jos ėmė valdyti Džou dinastija. Vėlyvasis Šang laikotarpis vadinamas In (Yin) (殷代). Tuo metu dinastijos sostinė buvo netoli dabartinio Anjango.

[taisyti] Kultūra

Šang teritorija
Šang teritorija

Apie Šang daugiausiai sužinome iš radinių: bronzos dirbinių bei būrimo kaulų. Iš In laikotarpio išliko rašytinių šaltinių, kuriuose randama žinių apie to meto politiką, ekonomiką, kultūrą, religiją, geografiją, astronomiją, meną, mediciną.

Aristokratija gyvendavo aptvertuose miestuose, turėjo kovos vežimus. Ją išlaikė valstietija – tai rodo, kad visuomenė buvo jau gana stratifikuota.

Šang astronomai atrado Marsą, įvairių kometų. Sukurta daug muzikos instrumentų.

Svarbi Šang laikotarpio naujovė – bronza ir gaminiai iš jos. Bronziniai indai naudoti aukojimuose. Ritualiniai indai dažnai būdavo puošti taotie kaukėmis. Vėlyvajam Šang būdingas dekoravimas simetriškomis gyvūnų figūromis.

Šang religija buvo šamanistinio pobūdžio. Stiprus protėvių kultas. Svarbiausi aukojimai būdavo susiję su mirusiais valdovais. Hierarchijos viršūnėje buvo Šangdi – „aukščiausiasis protėvis“, su kuriuo bendrauti teisę turėjo tik valdovas. Ritualai neapsieidavo ir be kruvinų aukų. Kartu su valdovu būdavo palaidojami ir šimtai jo valdinių (galbūt vergų).

Vienas iš svarbiausių šaltinių, suteikiančių žinių apie šį periodą, yra būrimo kaulai, pirmąkart iškasti 1899 m. Toks būrimas vadinamas skapulomantija. Gyvūno kaulas, dažniausiai jaučio ar beždžionės (bet niekada katės ir šuns) mentė, pakaitintas įskildavo. Šventikas įskilimus interpretuodavo kaip atsakymą į klausimą, kuris būdavo prieš tai užrašomas ant to paties kaulo. Atsakymas taip pat būdavo užrašomas. Tai – seniausi turimi kinų rašto pavyzdžiai. Iki būrimo kaulus atrandant mokslininkams, jie buvo pardavinėjami kaip drakonų kaulai ir naudojami vaistams.

[taisyti] Valdovai

Šang dinastiją įkūrė maištininkas, nuvertęs paskutinį Sia valdovą. Pasak Shiji, Šang sostinių buvo septynios. „In“ vadinamas paskutiniosios sostinės laikotarpis (sostinė perkelta valdant Pan Geng). Jis laikomas išskirtinio klestėjimo metu. Šang dinastija valdė didelę šiaurinės Kinijos teritoriją, nuolat vykdavo karai su kaimyninėmis gyvenvietėmis bei klajokliais iš Vidurinės Azijos stepių. Paskutinis In valdovas nusižudė, kai jo armiją nugalėjo Džou kariuomenė. Pasak legendų, prie Džou prisijungė išdavikai iš Šang armijos. Žlugus In, likę klano nariai pasikeitė pavardę iš buvusios Dzi į tą, kuria vadinosi jų žlugusi dinastija – In. Klanas išliko ir net tarnavo naujajai Džou dinastijai.

Šang laikotarpio ritualinis bronzinis indas, XIII a. pr. m. e.
Šang laikotarpio ritualinis bronzinis indas, XIII a. pr. m. e.
Pomirtiniai vardai (Shi Hao 諡號)1
Eilės numeris Valdymo trukmė2 Kiniškai Pinyin Lietuviškai
1
29
Tāng
Tang
2
2
外丙 Wài Bǐng
Vai Bing
3
4
仲壬 Zhòng Rén
Džong Žen
4
33
太甲 Tài Jiǎ
Tai Dzia
5
29
沃丁 Wò Dǐng
Vo Ding
6
25
太庚 Tài Gēng
Tai Geng
7
36
小甲 Xiǎo Jiǎ
Siao Dzia
8
12
雍己 Yōng Jǐ
Jong Dzi
9
75
太戊 Tài Wù
Tai U
10
11
仲丁 Zhòng Dīng
Džong Ding
11
15
外壬 Wài Rén
Vai Žen
12
9
河亶甲 Hé Dǎn Jiǎ
He Dan Dzia
13
19
祖乙 Zǔ Yǐ
Dzu I
14
16
祖辛 Zǔ Xīn
Dzu Sin
15
20
沃甲 Wò Jiǎ
Vo Dzia
16
32
祖丁 Zǔ Dīng
Dzu Ding
17
29
南庚 Nán Gēng
Nan Geng
18
7
陽甲 Yáng Jiǎ
Jang Dzia
19
28
盤庚 Pán Gēng
Pan Geng
20
21
小辛 Xiǎo Xīn
Siao Sin
21
21
小乙 Xiǎo Yǐ
Siao I
22
59
武丁 Wǔ Dīng
U Ding
23
7
祖庚 Zǔ Gēng
Dzu Geng
24
33
祖甲 Zǔ Jiǎ
Dzu Dzia
25
6
廩辛 Lǐn Xīn
Lin Sin
26
6
庚丁 (康丁) Gēng Dīng (Kāng Dīng)
Geng Ding (Kang Ding)
27
4
武乙 Wǔ Yǐ
U I
28
3
太丁 (文丁) Tài Dīng (Wén Dīng)
Tai Ding (Ven Ding)
29
37
帝乙 Dì Yǐ
Di I
30
33
帝辛
(紂; 紂辛; 紂王)
Dì Xīn
(Zhòu; Zhòu Xīn; Zhòu Wáng)
Di Sin (Džou; Džou Sin; Džou Vang).
Prieš bet kurį jo vardą gali būti
pridedamas „Šang“ (商 Shāng)
1 Kartais prieš vardą sakomas titulas „valdovas“. Daugelio valdovų asmeniniai vardai nežinomi, šie tikriausiai yra pomirtiniai.
2 Numanoma valdymo trukmė metais.


aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -