Valstybiniai egzaminai (Kinija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Valstybiniai egzaminai (tradiciniai rašmenys:科舉; pinyin: kējǔ) Kinijos imperijoje buvo valdininkų atrankos sistema, kurios ištakos siekia Han dinastiją (III amžius pr. m. e. – III m.e. amžius). Ši sistema panaikinta 1905 m. Pagrindinė egzaminų struktūra formavosi nuo Sui laikų (VII amžius).

Iki atsirandant valstybiniams egzaminams, biurokratais buvo tampama pagal įtakingų aristokratų ar valdininkų rekomendacijas. Paprastai rekomenduotieji taip pat priklausydavo aristokratijai. II a. pradžioje pirmieji kandidatai buvo tikrinami „Šešių menų“ egzaminuose: muzikos, šaudymo iš lanko, žirgininkystės, aritmetikos, rašybos, ritualų ir ceremonijų išmanymo. Vėliau ši schema išplėsta iki „Penkių mokslų“: karinė strategija, civilinė teisė, mokesčiai, žemės ūkis ir geografija, konfucianistiniai kanonai. Šia forma egzaminai VI a. (Sui dinastijoje) buvo institucionalizuoti.

XIV amžiuje egzaminai trukdavo 24-72 valandas. Kandidatai buvo uždaromi atskiruose kambariuose, jų darbus perrašydavo, kad egzaminuotojas neatpažintų rašybos, taip pat egzaminuotojas nežinodavo kandidato vardo.