Jūrų kiaulytės
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Caviidae | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Jūrų kiaulytė (Cavia porcellus) |
||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Jūrų kiaulytės (lot. Caviidae, vok. Meerschweinchen) – graužikų (Rodentia) šeima, kuriai priklauso trumpauodegiai su stambia galva gyvūnai. Priekinės galūnės keturpirštės, užpakalinės – tripirštės. Turi tik porą spenių.
Jūros kiaulytė kilusi iš Pietų Amerikos, laisvėje gyvena nedideliais būriais. Tai – tolimi voverės giminaičiai. Jūros kiaulyčių labai išsivystęs bandos jausmas, jų mažyliai ilgai neatsiskiria nuo šeimos.
Šeima skirstoma į du pošeimius, iš viso apie 20 rūšių:
- Pošeimis. Caviinae:
- Kavijos, arba jūrų kiaulytės (Cavia)
- Galėjos (Galea)
- Kalninės kiaulytės (Microcavia)
- Mokos, arba uolinės kiaulytės (Kerodon)
- Pošeimis. Dolichotinae:
- Maros (Dolichotis)
[taisyti] Auginimas ir priežiūra
Jūrų kiaulyčių populiarumas išaugo po || pasaulinio karo, Europoje atsirado jūros kiaulyčių augintojų klubų, draugijų, rengiamos parodos. Šie žvėreliai aktyvūs dieną. Pirkti geriausia 6-8 savaičių jūros kiaulytę, ji turi sverti ne mažiau kaip 220-280 g. Nerekomenduojama šių gyvūnų pirkti rudenį ar žiemą – tik vasarą. Galima išmokyti keleto komandų, pavyzdžiui, atbėgti pašauktai vardu.
Pagrindinę jūrų kiaulytės maisto raciono dalį turėtų sudaryti specialus sausas ėdalas. Taip pat jas galima maitinti grūdais, daržovėmis, retkarčiais duoti pieno produktų (pavyzdžiui, varškės). Nuolat augantiems dantims galąsti duoti medžių šakelių, kreidos arba specialios druskos. Narvelyje taip pat turėtų būti speciali gertuvė su vandeniu, kurį reikėtų keisti kuo dažniau (geriausiai – kiekviena dieną). Kartais gali valgyti savo išmatas, tačiau tai reiškia, kad joms trūksta reikiamų medžiagų organizmui.
Gyvūno narvelis turėtų būti pakankamai erdvus, kad gyvūnas galėtų laisvai judėti. Narvelio dugną geriausia iškloti pjuvenomis, kurias reikėtų keisti bent kelis kartus per savaitę. Gyvūną galima retkarčiais išleisti palakstyti po kambarį narvelio duris paliekant atviras, tačiau reikėtų prižiūrėti, kad kambaryje nebūtų laidų, kuriuos gyvūnas galėtų perkąsti. Jūrų kiaulytės yra gana baikštūs ir slėptis mėgstantys gyvūnai, todėl į narvelį galima įdėti specialų namelį kiaulytei, dėžutę ar tiesiog pridengti narvelį medžiagos skiaute.
Jei jūros kiaulytė laižo rankas, tai gali reikšti, kad ji prisirišusi prie savo šeimininko (prisirišimo ženklas, laižo ne kiekvieno žmogaus rankas), arba rankos yra prakaituotos ar suteptos kuo nors, ką mėgsta jūros kiaulytės.
Jūrų kiaulyčių, ypač ilgaplaukių, kailiuką reikėtų bent retkarčiais iššukuoti, taip pat trumpinti nagus, tačiau reikia būti atsargiems, nes galima sužeisti, todėl geriau kirpti tik nagų galiukus, arba vesti pas veterinarą. Jūros kiaulytę geriau glostyti su dvejais pirštais braukiant nuo užausių ir lyg švelniai ,,gnybiant" iki galvos, kol susilies pirštai.
Jūros kiaulytės yra draugiškos, niekad neįkąs (nebent jei yra kankinamos). Yra ramios, greitai prisiriša prie žmogaus. Išgyvena apie 7-8 metus. Turi gerų savybių, gerai nuteikia. Bendrauja cypdamos, burbdamos, kalendamos dantimis. Jei dažnai cypia be priežasties, kol laikomos ant rankų, reikėtų neliesti užpakalinės dalies ar pilvo (seniau plėšrūs paukščiai jūros kiaulytes gaudydavo už užpakalinės pilvo ir nugaros dalies, todėl išliko toks instinktas).
