Jūrų ežiai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Echinoidea | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
 Jūrų ežys |
||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||
|
||||||
| Poklasiai | ||||||
|
Jūrų ežiai (lot. Echinoidea) – klajojančių dygiaodžių (Echinodermata) bestuburių gyvūnų klasė, plačiai paplitusi po pasaulį. Ši klasė skirstoma į du poklasius: taisyklingieji (lot. Reguliaria) ir netaisyklingieji (lot. Irreguliaria). Klasei priklauso 8 būriai, apie 1000 rūšių.
Jie gyvena tiek tropiniuose, tiek ir šaltuose, normalaus druskingumo (apie 35%) vandenyse. Jūrų ežių randama net ir labai giliose vietose, tačiau dauguma jų gyvena seklumose, kur daug dumblių ir apnašų, tinkamų maistui. Dauguma ežių maitinasi dumbliais, bet kai kurie minta koralais ir aktinijomis. Jūros ežių burna yra apatinėje kūno dalyje, kurioje yra kramtomasis aparatas (taisyklingųjų klasės atstovų) arba jo nebūna (netaisyklingųjų klasės atstovų).
Daugumos jūrų ežių skersmuo siekia 6-12 cm, tačiau yra ir 30 cm dydžio. Kūną dengia šarvas, susidedantis iš stambių, nejudamai sujungtų kalkinių plokštelių, kurių išorėje yra gumburiai su įvairaus dydžio spygliais. Jų spalvinė gama, spyglių dydis ir forma labai įvairi. Kai kurių ežių spygliai būna tokie maži ir ploni, kad sunku net juos pastebėti, kitų ilgis gali siekti 30 cm arba būti stori kaip pieštukas. Dažnai spygliai būna nuodingi. Spygliai tarnauja kaip apsauginė priemonė ir gali būti pavojingi ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms (pvz., Diadema setorum spygliai sukasi kaip grąžtas).
Jūrų ežiai turi labai daug kojų – čiuptukų, kuriomis juda. Kojos atsišakojusios nuo kūno ertmės arba celomo, vandens kanalų sistemos. Kojelės su siurbtukais, išsitempusios toliau, nei siekia ilgi ežio dygliai, leidžia jam kopti vertikalia plokštuma.
Skirtalyčiai. Vystosi su metamorfoze. Labai vislūs. Jūros ežių, kaip ir visų dygiaodžių klasės atstovų, apvaisinimas vyksta vandenyje išleidžiant kiaušinėlius ir spermą. Kai kurios šaltųjų vandenų rūšys savo jauniklius nešiojasi kartu, tačiau daugumos rūšių lervos gyvena atskirai vandenyje. Prireikia keleto mėnesių, kol lerva išauga į suaugėlį.
Jūrų ežiai – naktiniai gyventojai, daugiau juda naktį. Gali gyventi iki 10 metų.
- (lot. Diadema setorum). Jūros ežių spygliai sugeba suktis kaip grąžtas. Kai ežiui gresia pavojus, jis dygliais įsigręžia į klintį arba įsirausia į smėlį.
- Plokščiasis jūrų ežys. Ilgis apie 8 cm. Kūnas plokščias, trumpais dygliais. Skeletas yra gėlės žiedo formos su smulkių skylučių raizginiu ir jungiasi su 5 ambulakrininių kojelių eilėmis. Minta plūduriuojančiomis maisto dalelėmis, kurias sugauna lipniomis gleivėmis. Gyvena jūros dugne netoli kranto. Paplitęs visame pasaulyje.
- Širdiškasis jūrų ežys. Ilgis apie 10 cm. Viršutinėje kūno dalyje yra ilga ambulakrinė koja, kuria ežys prakasa tunelį į smėlio paviršių, kad ten patektų vanduo ir gyvūnas galėtų kvėpuoti. Įsikasęs į dugno smėlį, ežys iriasi smailiuoju galu į priekį ir kojelėmis rankioja maisto daleles. Paplitęs visame pasaulyje.
- Valgomasis jūrų ežys. Kūnas apvalus, padengtas tankiais raudonos (nuo šviesios iki tamsios) spalvos dygliais. Gyvūnui žuvus, dygliai nukrinta ir lieka tik tušti kiautai, kurių plotis siekia 17 cm. Kūno apatinėje dalyje yra burna su penkiais smailiais dantimis, kuriais gramdomi dumbliai nuo uolų paviršiaus. Dygliai nulūžta ir įsminga į priešų odą, taip ežiai apsisaugo nuo plėšrūnų. Gyvena Atlanto vandenyno šiaurės rytinėje dalyje. Valgomuoju ežiu vadinamas, nes jo ikrai yra valgomi.
