Kiaušinėlis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kiaušinėlis – pirmoji vabzdžių vystymosi stadija. Paprastai vabzdžiai deda apvaisintus kiaušinėlius, tačiau amarai išsivysto iš neapvaisintų kiaušinėlių (partenogenezė). Kol iš padėto kiaušinėlio išsivysto suaugėlis, praeina keletą pasikeitimų. Iš kiaušinėlio išsivysto lerva. Vabalų kiaušinėliai ovaliniai, su plonu lygiu lukštu. Grambuolių ir kinivarpų kiaušinėliai permatomi, baltos ar gelsvos spalvos, juos deda dirvoje ir augalų audiniuose. Lapgraužių kiaušinėliai ryškiai geltoni, žali ar pilki, juos padeda augalų paviršiuje. Drugiai kiaušinėlius deda ant tų augalų, kurių lapais vėliau maitinasi vikšrai. Kai kurios rūšys kiaušinėlius deda ant medžių žievės, tvorų ir kitų substratų, o išsiritę vikšrai patys susiranda mitybinius augalus. Drugių kiaušinėliai dažniausiai pailgi ar plokšti, žalsvos spalvos, kuri dažniausiai patamsėja prieš išsiritant vikšrui. Drugių kiaušinių lukštas plonas, su įvairiais įdubimais ir sudarytas iš baltyminių medžiagų. Išsiritęs vikšras pirmiausia suėda tą lukštą, o tik po to pradeda maitintis įprastiniu maistu.