Metamorfozė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Metamorfozė – gyvūnų vystymasis, kuriam būdingos kiaušinio, lervos arba dar lėliukės stadijos. Tai vienas iš prisitaikymų prie gyvenimo sąlygų. Metamorfozė būdinga bestuburiams (duobagyviams, plokščiosioms ir apvaliosioms kirmėlėms, moliuskams, nariuotakojams), bet ir chordiniams (tunikatams ir varliagyviams). Metamorfozė priklauso nuo hormonų, kuriuos išskiria speclialios liaukos.
[taisyti] Vabzdžių metamorfozė
Pagal vystymąsi visi vabzdžiai skirstomi į nevisiškos ir visiškos metamorfozės vabzdžius.
- Nevisiška, arba nepilna metamorfozė – iš kiaušinio išsirita lerva, kuri daug kartų neriasi ir yra savo sandara panaši į suaugėlį. Šitokia metamorfoizė būdinga žirgeliams, lašalams, amarams, blakėms ir kitiems vabzdžiams.
- Visiška, arba pilna metamorfozė – iš kiaušinio išsirita lerva (drugių – vikšras), kuri intensyviai maitinasi, keletą kartų neriasi ir virtsa lėliuke. Vienų vabzdžių lėliukės judrios, kitų – nejudrios. Lėliukės stadijoje lervinius organus ištirpina fagocitai (histoilizė). Išlieka tiktai nervų sistema, lytinių liaukų užmuomazgos ir imaginaliniai diskai, iš kurių tuo pačiu laiku formuojasi suaugėlio vabzdžio organai.
Kai suaugęs vabzdys išsirita iš lėliukės, į imaginalinius organus priteka kraujo ir jie išsitiesina, po to pradeda išsiskirti chitinas ir kūno danga kietėja. Kartais lervos sukaupia atsarginių medžiagų suaugusiam vabzdžiui. Pilna metamorfozė būdinga vabalams, drugiams, plėviasparniams, dvisparniams ir kt.
[taisyti] Varliagyvių metamorfozė
Iš kiaušinio išsirita lerva – buožgalvis. Buožgalvio sandara primena protėvių: žuvį primenantis ilgas uodeginis pelekas, nėra penkiapirščių galūnių, išorinės žiaunos, vienas kraujo apytakos ratas. Metamorfozės metu persitvarko visos organų sistemos: išauga galūnės, rezorbuojasi žiaunos ir uodega, sutrumpėja žarnynas, pakinta maisto ir virškinimo pobūdis, žandų ir visos kaukolės sandara, oda, kvėpavimą žiaunomis pakeičia kvėpavimas plaučiais, labai pakinta kraujotakos organų sistema.
