Henry Kissinger
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Henris Kisindžeris (Henry Alfred Kissinger, g. 1923 m. gegužės 27 d.) – amerikiečių politikas vaidinęs svarbų vaidmenį JAV užsienio politikoje savo dalyvavimo respublikonų vyriausybėse 1968-1972 metu. Tai kontroversiška figūra, kaltinta karo nusikaltimais, bet gavusi ir Nobelio taikos premiją.
H.Kisindžeris gimė Fuerth'e, Bavarijoje. 1938 m. jo šeima pabėgo nuo Hitlerio pradėtų žydų persekiojimų į Niujorką. 1943 m. birželio 19 d. H. Kisindžeris tapo JAV piliečiu.
H. Kisindžeris buvo 56-asis JAV valstybės sekretorius nuo 1973 iki 1977, o nuo 1969 metų iki 1975 dar užėmė ir prezidento padėjėjo nacionalinio saugumo klausimais postą.
Nobelio taikos premija H.Kisindžeriui suteikta 1973 metais kartu su vietnamiečiu Duc Tho už taikos sutartį, pabaigusią karą Vietname.
H.Kisindžerio garsiosios frazės:
- „Kitą savaitę krizės negali būti. Mano dienotvarkė jau užpildyta.“
- „Didžiausios istorijos tragedijos yra ne tada, kai geras susiduria su blogu, o tada, kai du geri susipeša tarpusavyje“.
Turinys |
[taisyti] Apkalta karo nusikaltimais
[taisyti] The Trial of Henry Kissinger
Susidomėjimas Henry Kissinger sugrįžo žurnalistui Christopher Hitchens išleidus knygą The Trial of Henry Kissinger (Henry Kissinger Teismas), knygoje dėstoma negailestinga kritika kaltinanti JAV politiką padarius neregėto masto karo nusikaltimus, ypatingai pažymima jo vykdyta politika tokiose šalyse, kaip Vietnamas, Kipras, Kambodža, Čilė ir Rytų Pakistanas (dabar Bangladešas). Anot knygos, jo užsienio politika siekė sudaryti sąjungas su šalimis, esančiomis strategiškai svarbiose geografinėse vietose - Turkija, Pakistanu ir pan.; šiom šalim sąjungininkėm buvo leista vykdyti karo veiksmus prieš kitas demokratiškas valstybes ir žudyti jų gyventojus be jokio įsikišimo.
[taisyti] Sąsajos su operacija Condor
2001 m. gegužės 31 d. H. Kissinger viešint Ritz viešbutyje Paryžiuje, prancūzų teisėjas Roger Le Loire pareikalavo jam įteikti šaukimą į teismą. Loire teigė norįs apklausti Kissinger dėl gandų apie JAV sąsajas ir dalyvavimą operacijoje Condor (8-o dešimtmečio vidurio žudynių ir įkalinimo reidas, vykdytas Argentinos, Bolivijos, Brazilijos, Paragvajaus, Čilės ir Urugvajaus specialios paskirties saugumo tarbybų). Kissinger paliko šalį tą patį vakarą, o Loire šaukimas buvo perduotas JAV atstovybei Paryžiuje.
2001 m. liepą, Čilės aukščiausias teismas išdavė tyrimą atliekančiam teisėjui Juan Guzmán leidimą apklausti Kissinger dėl 1973 m. amerikiečių žurnalisto Charles Horman nužudymo, po Čilės kariuomenės įvykdyto perversmo. Teisėjo klausimai diplomatiniais kanalais buvo perduoti Kissinger, tačiau liko neatsakyti.
2001 m. rugpjūtį, argentiniečių teisėjas Rodolfo Canicoba, remdamasis Abipusės Teisinės Pagalbos Susitarimu (Mutual Legal Assistance Treaty), JAV atstovybei išsiuntė laišką, reikalaujantį Kissinger parodymų dėl tiriamos operacijos Condor.
2001 m. rugsėjo 10 d., buvusio Čilės kariuomenės generolo René Schneider šeima Washington DC iškėlė civilinę bylą, kaltindama Kissinger davus nurodymą susidoroti su Schneider jam atsisakius prisidėti prie perversmo. Schneider buvo nužudytas perversmo rengėjų, ištikimų generolui Roberto Viaux, nepavykusio bandymo suimti metu. Schneider du sūnūs siekia prisiteisti iš Kissinger ir buvusio CŽV vadovo Richard Helms 3 mln JAV dolerių.
2001 rugsėjo 11 d., diktatoriaus Augusto Pinochet įvykdyto perversmo 28-ų metinių sukakties dieną, Čilės žmogaus teisių tesininkai Henry Kissinger, taip pat Augusto Pinochet, buvusiam Bolivijos generolui ir prezidentui Hugo Banzer, buvusiam Argentinos generolui ir diktatoriui Jorge Rafael Videla ir buvusiam Paragvajaus prezidentui Alfredo Stroessner iškėlė kriminalinę bylą kaltindami juos vykdžius operaciją Condor.
[taisyti] Kita
2002 m. trumpo apsilankymo JK metu Londono aukščiausias teismas parengė peticiją Kissinger areštui, dėl 1969 ir 1975 m. JAV bombardavimų šiaurės Vietname ir Kambodžoje, kurių metų žuvo daugybė Indokiniečių ir buvo suniokoti didžiuliai plotai gamtos ir gyvenamosios aplinkos. Tuo pat metu ispanų teisėjas Baltasar Garzón, kuris ankščiau nesėkmingai prašė Jungtinę Karalystę išduoti apklausai diktatorių Pinochet, pareikalavo Interpolo sulaikyti Kissinger jo apklausai. Britų valdžia reikalavimui nepakluso.
Rytų Timoro aktyvistai bandė sulaikyti Kissinger jo knygos pristatymo kelionės metu, dėl paramos Suharto, Indonezijos okupacijos ir 1975 m. vykdyto timoriečių genocido.
