Henrikas IV Burbonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Henrikas IV Burbonas
Visas vardas	Henrikas Burbonas
Burbonų dinastija
Gimė	1553 m. gruodžio 13 d.
	Pau, Navara
Mirė	1610 m. kovo 14 d.
	Paryžius
Palaidotas	Sen Deni bazilika
Tėvas	Antuanas de Burbonas
Motina	Žana III Navarietė
Sutuoktinė/s	Margarita Valua Marija Mediči
Vaikai	Liudvikas XIII Teisingasis Elžbieta Burbonė Kristina Marija Nikolas Anri Gastonas Burbonas Henrieta Burbonė
Prancūzijos karalius
Valdė	1589-1610 m.
Pirmtakas	Henrikas Valua
Įpėdinis	Liudvikas XIII Teisingasis
Navaros karalius Henrikas III
Valdė	1572-1589 m.
Pirmtakas	Žana III Navarietė
Įpėdinis	Liudvikas XIII Teisingasis
Kiti titulai Andoros princas Valdė 1562-1610 m. Pirmtakas Antuanas de Burbonas Įpėdinis Liudvikas XIII Teisingasis

Henrikas IV, Henrikas Navarietis (pranc. Henri de Bourbon, Henri IV de France le Grand), 1553 m. gruodžio 13 d. Pau, Navara - 1610 m. kovo 14 d. Paryžius) – 1572-1589 m. Navaros karalius Henrikas III ir 1589-1610 m. Prancūzijos karalius.

Turinys 1 Biografija 2 Valdymas 3 Šaltiniai 4 Literatūra 5 Nuorodos

[taisyti] Biografija

Burbonų dinastijos pradininkas. Pagal Kapetingų-Valua liniją buvo vienintelis teisėtas pretendentas į Prancūzijos sostą. Tėvas Antuanas de Burbonas, motina Žana III Navarietė. Išaugo La Rošelėje - Prancūzijos protestantizmo centre. Nuo 1569 m. hugenotų vadas.

1572 m. rugpjūčio 18 d. vedė trečios eolės pusseserę, karaliaus Henriko II ir Kotrynos Mediči dukterį Margaritą Valua (1553-1615 m.), literatūroje žinomą kaip „Karalienė Margo“. Vestuvės baigėsi Baltramiejaus naktimi ir hugenotų žudynėmis. Ir nors per vedybų ceremoniją Dievo motinos katedroje Margarita neištarė sutikimo žodžio – vietoje „taip“ (pranc. oui) sutikimu buvo palaikytas jos ištartas „oi“, kai ją į nugarą kumštelėjo karalius Karolis IX, po Baltramiejaus nakties ji atsisakė skirtis su vyru, tuo išgelbėdama jam ir jo dvariškiams gyvybes. Tačiau jie vaikų neturėjo, todėl popiežius Klemensas VIII 1599 m. gruodžio 30 d. juos išskyrė.

1600 m. gruodžio 17 d. jo žmona tapo Šventosios Romos imperijos Ferdinado I ir Onos Jogailaitės vaikaitė Marija Mediči (1573-1642 m.) Jiems gimė:

• Liudvikas XIII Teisingasis (1601-1643 m.), Prancūzijos karalius
• Elžbieta Burbonė (1602-1644 m.), jos vyras Ispanijos karalius Pilypas IV
• Kristina Marija (1606-1663 m.), jos vyras Savojos kunigaikštis Viktoras Amadėjus Savojietis
• Nikolas Anri (1607-1611 m.)
• Gastonas Burbonas (1608-1660 m.), Orleano kunigaikštis
• Henrieta Burbonė (1609-1669 m.), jos vyras Anglijos karalius Karolis I Stiuartas

[taisyti] Valdymas

Baltramiejaus naktį buvo priverstas paskelbti pereinąs į katalikų tikėjimą, prievarta laikytas Prancūzijos karaliaus dvare. 1576 m. pabėgo, kovojo hugenotų pusėje, 1587 m. sumušė katalikus prie Kutras. Prancūzijos diduomenės kovai su hugenotais sukurtai Šventajai sąjungai pradėjus kontroliuoti Paryžių, susivienijo su karaliumi Henriku III, kuris paskelbė jį savo įpėdiniu.

Nužudžius Henriką III tapo Prancūzijos karaliumi ir 9 metus kovojo su Šventąja sąjunga. 1594 m. perėjo į katalikų tikėjimą. 1595 m. iš ispanų išvadavo Burgundiją, 1597 m. - Pikardiją. 1598 m. sudarė taiką su Ispanija. Siekdamas taikos šalies viduje 1598 m. išleido Nanto ediktą, suteikiantį hugenotams religinių laisvių, privilegijų. Sustiprino absoliutizmą, nustojo šaukti Generalinius luomus.

Vedė protekcionistinę politiką, skatino manufaktūrinę gamybą. Sumažino kai kurias valstiečių prievoles. 1604 m. pradėta Kanados kolonizacija. Henrikas priešinosi Habsburgų galios didėjimui, rėmė Vokietijos protestantus, sudarė sąjungą su Šveicarija, tarpininkavo Ispanijos ir Nyderlandų ginčuose. Rengiantis karui su Šv. Romos imperatoriumi, katalikų fanatiko F. Ravajako nužudytas. ^[1]

[taisyti] Šaltiniai

[taisyti] Literatūra

• Jean-Pierre Babelon. Henri IV. Paris, Fayard, 1982
• Gilles Bresson. Henri IV, Les années terribles dans l'ouest, étude, Éd. D'Orbestier, Le Château d'Olonne, 2007, ISBN 2842380983
• Pierre Miquel. Les Guerres de religion. Club France Loisirs, 1980. ISBN 27274207858
• Nicola Mary Sutherland. Henry IV of France and the Politics of Religion. 1572-1596, 2 volumes, Intellect Books. 2002

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka: Henrikas IV Burbonas – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu