Gardinas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
53°40′N, 23°50′E
Gardinas (brus. Гродна, Горадня; rus. Гродно) – miestas šiaurės vakarų Baltarusijoje, netoli sienos su Lenkija ir Lietuva, prie Nemuno upės. 317,4 tūkst. gyventojų (2007). Srities centras. Išvystyta chemijos ir lengvoji pramonė; veikia kelios aukštosios mokyklos. Mieste išlikusi XII a. statyta Koložos cerkvė, Stepono Batoro iki 1580 m. perstatytos „Vytauto pilies“ griuvėsiai, XVIII a. statyta Naujoji pilis, daugelis kitų architektūros paminklų.
[taisyti] Istorija
Įkurtas XII a. II pusėje į jotvingių kraštą besiveržiančių volynėnų (anot romantizuotos versijos – X a. pab. Rusios didžiojo kunigaikščio Vladimiro), Gardinas išgyveno gana neramią istoriją: 1241 m. jį nusiaubė totoriai, 1284, 1391 ir kitais metais – kryžiuočiai. XII a. pab. ar ~1241 m. miestas atiteko LDK. Traidenio valdymo laikais Gardine įsikūrė nemažai jotvingių ir prūsų; XIV a. II pusėje jame kaip Gardino dalinis kunigaikštis kurį laiką rezidavo Vytautas (apie XIV a. pab. jo nurodymu buvo perstatyta tikriausiai dar Vytenio valdymo laikais statyta Senoji Gardino pilis), vėliau – ir daugelis Lietuvos didžiųjų kunigaikščių.
~1391 m. Gardinui buvo suteiktos apribotos, o 1496 m. – jau pilnos Magdeburgo miesto teisės. Pirmoji medinė katalikiška bažnyčia Gardine pastatyta XIV a. pab.; ~1584-1587 m. jos vietoje greičiausiai Stepono Batoro iniciatyva sumūryta renesansinė Gardino parapijos bažnyčia (vad. „Vytauto bažnyčia“) 1961 m. Gardino m. vykdomojo komiteto sprendimu buvo susprogdinta.
Steponas Batoras Gardiną pavertė svarbiausia savo rezidencija (čia jis ir mirė). Jo valdymo laikotarpiu mieste telkėsi įvairiausių konfesijų atstovai,– greta stačiatikių ir katalikų gyveno nemažai judėjų, kalvinistų, musulmonų ir kitų religijų išpažinėjų.
1673 m. Lenkijos ir Lietuvos seimo priimtu įstatymu nustačius, kad kas trečias Abiejų Tautų Respublikos seimas turi rinktis Gardine, netrukus Gardinas tapo antrąja Abiejų Tautų Respublikos sostine (greta Varšuvos), o XVIII a. II pusėje – ir svarbiausiu LDK ūkio bei kultūros centru. 1737-1751 m. mieste buvo pastatyti Lenkijos ir Lietuvos valdovų rūmai – vad. Naujoji pilis.
XVIII a. pabaigoje į Gardiną iš Vilniaus perkeltas LDK vyriausiasis tribunolas.
1793 m. Gardine susirinkęs vad. Nebylusis seimas atmetė gegužės 3-iosios konstituciją ir pripažino Abiejų Tautų Respublikos II padalijimą.
Po 1795 m. įvykusio Abiejų Tautų Respublikos III padalijimo miestą valdė carinė Rusija. 1918-1919 m. Gardinas priklausė Lietuvai (jai šį miestą 1920 m. liepos 12 d. taikos sutartimi pripažino ir Sovietų Rusija), 1919-1939 m. jis buvo okupuotas Lenkijos, 1939 m. atiteko SSRS (Baltarusijos SSR), o nuo 1991 m. priklauso Baltarusijos Respublikai.
